Hibridinių grėsmių klausimais Vilniuje surengtos tarptautinės konferencijos ekspertai ragina Baltijos regioną telktis ir suformuoti tvaresnį regioninį atgrasymą prieš Rusijos agresiją.
Konferencijos deklaracija kviečia Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos vyriausybes nedelsiant inicijuoti bendrų galimai numanomų saugumo situacijų modeliavimo pratybų organizavimą (Wargaming), siekiant padidinti tarpusavio koordinacinius gebėjimus tarp Baltijos jūros regiono.
Šią deklaraciją pasirašė kelių analitinių centrų karo ir saugumo klausimais vadovai: JAV centro „The Jamestown Foundation” prezidentas Glenas Howardas, Estijos Tarptautinio gynybos ir saugumo centro vykdantysis direktorius Dimitris Teperika, Rytų Europos studijų centro vadovas Laurynas Kasčiūnas ir kiti.
Deklaracija taip pat NATO, Europos Sąjunga ir JAV kviečiamos „išplėsti bendradarbiavimą rengiant abipuses prevencines priemones, stiprinančias Rusijos atgrasymą regione“.
Konferencijoje pasisakęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Artūras Paulauskas džiaugėsi Lietuvos pasiekimais gynybos srityje – didesniu finansavimu, grąžinta šauktinių kairuomene, tačiau kiti pranešėjai tvirtino, jog to negana.
„Prieš kelerius metus pasaulis, kaip ir Lietuva, iš naujo pažvelgė grėsmėms į akis, iš naujo teko suvokti, kad mūsų saugumas turi būti mūsų prioritetas, nesvarbu, ar gyvename ramiais laikais, ar esame po padidinamuoju agresoriaus stiklu. Įvykiai Ukrainoje, Krymo okupacija, agresyvi Rusijos užsienio politika tapo garsiai skambančiu žadintuvu mūsų krašto apsaugai. (…) Šiandien galime džiaugtis smarkiai padidėjusiu krašto apsaugos finansavimu, grąžinta privalomąja karo tarnyba, įsteigtu nacionaliniu kibernetiniu saugumo centru“, – kalbėjo A.Paulauskas.
Tuo tarpu JAV analitikas Glenas Howardas pavyzdžiu Lietuvai rodė Estiją ir retoriškai klausė, kodėl amerikiečiai turėtų siųsti savo karius kovoti už Lietuvą, kai pati Lietuva nepakankamai rūpinasi savo pačios saugumu.
Konferencijoje pasisakęs buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis kaip problemą iškėlė bendros saugumo politikos strategijos, kuriai pritartų viso politinio spektro partijos, nebuvimą. „Paskutiniai partiniai susitarimai dėl užsienio ir saugumo reikalų baigėsi 2012 metais“, – sakė Ž.Pavilionis.
Konferenciją apie hibridines grėsmes Baltijos regionui surengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kartu su Pulkininkų asociacija ir Gynybos paramos fondu, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
