Kelios Kauno mokyklos tapo pavyzdžiu, kaip matematikos, lietuvių kalbos ir gamtos mokslų žinias pateikti šiuolaikiškai ir patraukliai. Mokyklų atstovų teigimu, inovatyviomis pamokomis pavyko sudominti ne tik moksleivius, bet ir jų tėvus.
Netrukus gimnazijoje vyks atvirų durų diena. Jos labai laukia moksleivių tėveliai, kurie nekantrauja susipažinti ir išbandyti naująją klasę. Visi nori pamatyti, ką ten rodome jų vaikams“, – šypsosi Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė.
Prieš mėnesį modernią 3D klasę atidariusios ugdymo įstaigos vadovė netruko įsitikinti inovatyvių pamokų teikiama nauda. Čia 9-12 klasių gimnazistai mokosi matematikos, biologijos ir chemijos. Šiuo metu iš anglų kalbos verčiamas ir fizikos kursas. Mokytojai šiuolaikinėmis technologijomis naudojasi pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį. Kadangi norinčiųjų eilė gana ilga, ketinama jau netrukus atidaryti antrą tokią pačią klasę gamtos mokslams.
„Tai puiki mokymosi pagalba. Viskas, ko negalime pamatyti realioje erdvėje, 3D technologijų pagalba pateikiama aiškiai ir detaliai. Pavyzdžiui, geometrija, stereometrija, cheminiai bandymai, molekulių jungimasis ar dalijimasis, – apie gimnazijoje įdiegtas naujoves pasakojo S. Drazdavičienė. – Vaikams juk sunku įsivaizduoti, kiek kokia figūra užima tūrio, o 3D klasėje viską galima tiesiog pamatyti. Net ir nemylintys matematikos šį dalyką ima matyti bei suprasti visai kitaip. Tai akivaizdi pagalba mūsų vaizduotei. Iš pažiūros „sausas“ mokslas tampa kur kas įdomesnis.“
Be novatoriškos vaizdinės medžiagos moksleiviai pamokose gali pasitikrinti savo žinias spręsdami testus, realiu laiku matyti rezultatus, klaidas bei jų sprendimo būdus. Skaitmeninės užduotys susietos su realiu gyvenimu, todėl išmoktas pamokas dažnai galima pritaikyti praktikoje. Pavyzdžiui, darant remontą namuose ir skaičiuojant statybinių medžiagų kiekius.
Pasak pedagogų, pamokose įdiegtos naujovės moksleivius ne tik motyvuoja, bet ir drausmina. Esą nuo šiol 30 vaikų talpinančioje 3D klasėje tvyro visiška tyla, mat specialius akinius dėvintiems auklėtiniams tenka nuolat stebėtis matomais vaizdais ir nebelieka laiko plepėjimui ar kitoms pašalinėms veikloms.
Nuo lentos iki laboratorijos
Šiuolaikinėmis technologijomis Kauno mokyklose naudojasi ne vien vyresnių klasių moksleiviai. Milikonių pagrindinės mokyklos penktokai nuo praėjusių metų rugsėjo naudojasi viena moderniausių klasių šalyje. Nuo kitų mokslo metų tikimasi programą papildyti ir mokomąja medžiaga šeštaklasiams.
Mokyklos direktoriaus pavaduotoja Gita Levickienė įsitikinusi, kad tai efektyviausias būdas auklėtinius sudominti ir motyvuoti: „Dabartinė karta gerai išmano šiuolaikines technologijas ir bet kokios inovacijos juos dar labiau paskatina dirbti. Be to, tai didelis palengvinimas mokytojams. Išmaniojoje klasėje dėstoma lietuvių kalba, matematika bei gamta ir žmogus. Pedagogai pratybų užduotis gali skirstyti atsižvelgdami į kiekvieno mokinio individualių žinių lygį – nuo paprastesnių iki sudėtingų. Pagal specialią motyvavimo sistemą už aktyvumą pamokoje ir gerą mokymąsi skiriami papildomi balai.“
Išmanioji klasė aprūpinta sparčiuoju interneto ryšiu, šiuolaikiška interaktyvia lenta ir planšetiniais kompiuteriais, įdiegta speciali programinė įranga, sukurtas socialinis tinklas ir debesų kompiuterija visiems moksleivių projektams bei dokumentams saugoti. Be to, veikia elektroninis dienynas ir virtuali egzaminavimo duomenų bazė, prie kurios mokiniai gali prisijungti iš namų. Greta gausios skaitmeninės įrangos įdiegti ir specialiai jai pritaikyti laboratoriniai prietaisai, skirti fizikiniams bei cheminiams tyrimams atlikti.
Levickienė neslepia, kad be verslo paramos toks projektas mokykloje dar ilgai nebūtų išvydęs dienos šviesos. Modernios klasės įrengimas kainavo beveik 25 tūkst. eurų. Įrengti išmaniąją klasę klasę Milikonių pagrindinėje mokykloje padėjo TEO, TAMO grupė, „Microsoft Lietuva“ ir BMK.
Analogiška situacija ir su „Saulės“ gimnazijoje veikiančia 3D klase, kurią įrengti padėjo bendrovės „Telesoftas“ ir „Kitron“.
Kauną laiko pavyzdžiu
Kauno mero patarėjas profesorius Dainius Pavalkis sako, kad šiedu pavyzdžiai mokyklose – dar vienas įrodymas, jog miestas juda modernaus švietimo kryptimi: „Manau, kad tai yra bendra naujos miesto administracijos ir kauniečių tendencija būtent racionaliai naudoti visus turimus resursus, o kur galima – pritraukti privačias lėšas. Tikrai džiaugiuosi, kad mes esame, galima sakyti, Lietuvos priekyje.
Tokias iniciatyvas būtina visokeriopai skatinti ir palaikyti. Galbūt netgi galima būtų pasiūlyti mechanizmus, kad privačių lėšų suradusi ir pritraukusi mokykla sulauktų papildomo finansinio priedo ir iš savivaldybės. Tokios diskusijos iš tiesų jau vyksta.“
Pavalkis neabejoja, kad prie privačių lėšų pridėjus Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimus, išmaniosios klasės taptų įprastu reiškiniu visos Lietuvos mokyklose.
„Vertinti mokyklų pasiekimus mokytojų streiko fone – gana keistas uždavinys. Vis dėlto geri darbai turi būti pastebėti. Vienas įžymus amerikiečių profesorius yra labai taikliai pastebėjęs, kad mokytojams, mokiniams ir naujų idėjų įgyvendinimui mokyklose svarbiausia yra entuziazmas. Žmonės, kurie moko kitus, turi degti savo dėstomu dalyku. Akivaizdu, kad Kauno mieste to išties nestokojame“, – kalbėjo D. Pavalkis.
Profesorius siūlo sekti kauniečių pavyzdžiu ir vengti ilgų biurokratinių procedūrų ieškant finansavimo šaltinių valdiškose institucijose. Pašnekovo teigimu, viešieji pirkimai dažnai ne tik padidina projektų sąmatas, bet ir sumenkina kokybę.
