Kauno miesto savivaldybė keičia nevyriausybinių organizacijų (NVO) finansavimo principą – lėšas žadama skirstyti pagal projektus, kuriuos vertins ekspertai. Tai, pasak iniciatyvos autorių, turėtų padėti depolitizuoti šį procesą.
„Stengiamės atsisakyti labai ydingos praktikos, kad finansavimo sprendimą lemtų politikai, kad nebūtų NVO finansavimas kaip priemonė užsidirbti politinius balus. Noriu užtikrinti – jokios politikos, tik rezultatai, kurie reikalingi gyventojams“, – pirmadienį žurnalistams sakė Kauno miesto tarybos narė, „Vieningo Kauno“ atstovė Rasa Šnapštienė.
NVO pasiūlymus galės teikti šešiose srityse – bendrajam gyventojų kultūros ugdymui, miesto įvaizdžio stiprinimui, visuomenės sveikatos stiprinimui, NVO ir miesto bendruomenės įgalinimui, socialinių paslaugų plėtrai bei kūno kultūros ir sporto plėtojimui. Tam šiemet yra skirta 3,6 mln. eurų – ketvirtadaliu daugiau nei pernai. Tikimasi per metus įgyvendinti 100 projektų.
„Prioritetai nėra laužti iš piršto – jie ateina iš strateginio plano. Prioritetuose yra tai, kas svarbu miestui“, – tikino R.Šnapštienė.
Pasak jos, nuo šios organizacijos galės teikti ne vieną projektą kaip anksčiau, bet tiek, kiek sugebės parengti. Taip pat planuojama, kad finansuojamų NVO veiklos rezultatai bus įtraukiami į savivaldybės padalinių planus. Todėl tikimasi, kad padaliniai bus suinteresuoti stebėti NVO veiklos įgyvendinimą.
„Tokios sistemos pokyčio organizacijos laukė jau gana seniai. Keičiasi ir kiekis, kiek projektų galima teikti – tai yra labai smagu, nes galima įgyvendinti savo iniciatyvas, idėjas, kas skatina ir didesnę motyvaciją organizacijų, kurios nori įgyvendinti savo idėjas“, – sakė Kauno jaunimo reikalų tarybos pirmininko pavaduotoja Monika Simaškaitė.
Savivaldybės duomenimis, Kaune veikia apie 600 nevyriausybinių organizacijų.
