1932 m. valstybės kontrolierius gavo anoniminį skundą, jog Kaune nelegaliai spausdinami ir pardavinėjami pašto ženklai. Nedelsiant atliktame patikrinime paaiškėjo, kad sandėliuose išties yra per daug pašto ženklų, pasakojama LRT laidoje „Istorijos detektyvai“.
Tarpukario Lietuvoje išleisti ženklai buvo vertinami filatelistų tarpe, todėl, žinoma, kažkas sugalvojo iš to pasipelnyti. Savaime suprantama, šis žmogus turėjo darbuotis Lietuvos pašte. Būtent tuomet įtarimai ir buvo pareikšti Balio Sruogos broliui – Adolfui, kuris tuo metu buvo valdybos direktorius.
„Buvo pagaminami dideli kiekiai suklastotų pašto ženklų, kurie po to sandėliuose buvo sukeičiami su tikraisiais, o jie buvo pardavinėjami ne valstybės vardu, o privačiai.“ – Laidos metu aiškino istorikas Bernardas Gailius.
Per aštuonerių metų laikotarpį nuo 1924 m. iki 1932 m. pašto ženklų buvo suklastota už maždaug 2,8 mln. litų. Gudri klastojimo ir dangstymo sistema lėmė ilgą šios aferos gyvavimo laiką. Galiausiai tyrėjams pavyko viską išaiškinti ir A. Sruoga buvo suimtas.
Nuo šios aferos jos sumanytojui nepavyko lengvai išsisukti. A. Sruoga buvo nuteistas 15 metų kalėjimo. Tiesa, sovietams okupavus Lietuvą jis buvo išsiųstas į Sibirą, kur jis ir mirė 1941 m.
