Dažnai mėgstama diskutuoti apie Kauno dabartinę situaciją ir miesto ateitį. Savo nuomone šiais klausimais dalinasi VDU Sociologijos katedros lektorius dr. Apolonijus Žilys.
„Tokie apibūdinimai, kaip akademinis ir studentų miestas, pensininkų miestas, sportiškas miestas, žalias miestas, apleistas miestas, logistikos centras, verslininkų ar spekuliantų miestas ir pan., reprezentuoja diskursų įvairovę, šnekant apie Kauno praeitį, dabartį ar net ateitį“, – teigė A. Žilys. Tačiau, jo nuomone, norint svarstyti apie Kauno ateitį, reikia kalbėti ne tik apie infrastruktūrą, bet ir apie jo gyventojus.
„Seniausias“ rajonas – Dainava
Itin svarbu stebėti miestų demografinę situaciją. „Pagal 2001 m. ir 2011 m. gyventojų surašymo duomenis Kauno miesto gyventojų skaičius sumažėjo net 16,5%. Visgi, šis skaičius apibendrina ne tik Kauno, bet ir daugelio Lietuvos didmiesčių situaciją“, – sakė lektorius. Tiesa, Kauno rajono savivaldybės gyventojų skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo 3,2%. Tai, kaip ir gyventojų senėjimas, yra rimti Kauno ateities iššūkiai, kuriuos pradėti spręsti reikėtų nedelsiant.
Minėtas tendencijas patvirtina ir VDU Socialinių tyrimų centro atliktas tyrimas „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: Erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“. Jis parodė ne tik tai, kad Kauno miestas senėja netolygiai – tam tikri rajonai, pavyzdžiui, Dainava, senėja sparčiau, o Kauno priemiesčiuose – daugiau šeimų, turinčių nepilnamečių vaikų.
Taip pat paaiškėjo, kad šeimos su mažamečiais vaikais labiau linkę rinktis ilgesnius finansinius įsipareigojimus priemiesčiuose, susijusius su būstu. A. Žilio nuomone, toks gyventojų mažėjimas miestuose ir tuo pat metu vykstanti priemiesčių plėtra būdinga ne tik Kaunui ar kitiems Lietuvos didmiesčiams, bet ir kitų Europos šalių miestams.
Kaunas – penktoje vietoje iš šešių
Dabartinė Kauno miesto situacija atsispindi ir miesto pozicijoje Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame Lietuvos savivaldybių indekse, kuris įvertina tokius kriterijus kaip skaidrumas, mažesnė mokesčių našta, konkurencijos skatinimas ir kiti. 2015-aisiais Kauno miestas užėmė tik penktąją vietą iš šešių indeksuotų, o Kauno rajonas tuo tarpu – pirmą tarp ne didžiųjų miestų savivaldybių.
„Kartu tai atspindi ir miesto gyventojo lūkesčius ir poreikius, nukreiptus į vietinę valdžią – Kaunas kaip sėkmingas poindustrinis Lietuvos didmiestis, norėdamas pritraukti investicijų, turi įsitraukti į konkurenciją dėl gyventojų, jų gyvenamosios vietos pasirinkimo, mokesčių ir verslo pritraukimo“, – teigė A. Žilys.
Jo nuomone, siekiant visapusiškos miesto plėtros reikia ne tik suprasti miesto istorinę praeitį bei dabartį, bet ir sugebėti jais remiantis prognozuoti ateities tendencijas bei daryti nuoseklius, ilgalaikius ir jautrius strateginius sprendimus.
