Miesto vadovai, architektai bei visuomenės nariai aptarė, kur juda Kaunas. Paaiškėjo, kad didelis dėmesys šiemet bus skiriamas centrui. Taip pat viliamasi, kad pajudės Kauno „vaiduoklių” ledai. Pastebėta tai, kad į Kauną dirbti atvyksta daug žmonių, tad miesto perspektyvos labai gerai nuteikiančios.
„Vis tam Kaunui Vilnius mažai padeda“, – juokauja Kauno savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius. Tačiau ir be sostinės pagalbos pastaruoju metu Kaune jaučiamas statybų bumas bei nauja tendencija – labai nemažą skaičių kauniečių „nusiurbė“ Kauno rajonas, tačiau pastaruoju metu dalis gyventojų grįžta į miestą.
Tai lėmė padidėjusi būstų pasiūla miesto centre. Nors gyventojai ir grįžta, tačiau daugiau žmonių Kauną palieka – pirmą kartą istorijoje, Kauno gyventojų skaičius nesiekia 300 tūkst.
Migracija
Kauno priemiesčiuose kaip grybai po lietaus dygstantys sąlyginai nebrangūs būstai iš Kauno išviliojo tūkstančius gyventojų. Be kokiu atveju, dirba žmonės mieste, o ne rajone – migracijos mastus galime aiškiai matyti magistraliniuose keliuose aplink Kauną. N. Valatkevičius netgi pateikė konkrečius skaičius, kiek kiekvieną dieną žmonių migruoja į Kauną dirbti.
„Vienas įdomesnių rodiklių yra tai, kad gyventojų skaičius Kaune mažėja. Tas skaičius praėjusiais metais sumažėjo apie 3 tūkst. Kaip aš sakau, Kaune tas mažėjimas yra pakankamai keistas, nes jeigu pažiūrėti, tai dieną į Kauną atvažiuoja apie 100 tūkst. gyventojų, o vakare apie 100 tūkst. išvažiuoja, tai susiję su tuo, kad Kauno rajone yra labai daug dirbančių Kaune. Kauno rajonas vienaip ar kitaip pasiglmežė dalį gyventojų“, – sako N. Valatkevičius.
Pagal naujausius išankstinius duomenis, šiuo metu Kaune gyvena beveik 298 tūkst. gyventojų (2015 m. – 301 tūkst.), Kauno rajone – beveik 90 tūkst. (2015 m. – 88 tūkst.) Iš viso Kauno apskrityje gyvena 577 tūkst. gyventojų (2015 m. – 583 tūkst.).
Palyginimui, prieš dešimtmetį Kaune gyveno 349 tūkst. gyventojų. Tai reiškia, kad per 10 metų Kaune gyventojų sumažėjo apie 50 tūkst. Vidutiniškai po 5 tūkst. kasmet.
Tiesa, paskutiniu metu vis mažiau gyventojų palieka Kauną, tačiau vistiek laikinojoje sostinėje gyventojų mažėja.
„Paskutiniu metu gyventojai pastebėjo, kad į Kauną važinėti iš priemiesčių jau atsibodo. Kaune pradedami pirkti butai, ypač miesto centrinėje dalyje. Tai manyčiau, kad šeimoje vienam žmogui atsibodo būti vairuotoju, nes iš tikro įsigijus būstą priemiestyje, atsiradus vaikams, šeimoje vienas iš narių tampa vairuotojo. Užtai paskutiniu metu iš būsto pirkimų matosi, kad žmonės nori gyventi tokioje aplinkoje, kur yra ir darželis, ir mokyklos, ir parduotuvės, o ne važinėti kiekvieną dieną kažkur ir ieškoti vairuotojų“, – sako N. Valatkevičius.
Dėmesys centrui
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis apskaičiavo, kad Lietuvoje iš viso dirba apie 100 bokštinių kranų. Pusė jų – Vilniuje. Tuo tarpu Kaune – vos du. Laikinosios sostinės vadovas vylėsi, kad jau artimiausioje ateityje situacija pasikeis.
Pastaruoju metu didžiulio susidomėjo sulaukė priešais Neries ir Nemuno santaką statomas „Piliamiesčio“ kvartalas, kur pirmoje daugiabučio butai išgraibstyti dar nepastačius pirmojo pastato. N. Valatkevičius sako, kad dabar didžiausias dėmesys skiriamas centrui.
„Norime plėtoti miesto centrinę dalį ir žiūrėti ne į periferines teritorijas – jos vienaip ar kitaip judės, statysis. Centrinė miesto dalis visą laiką buvo lyg primiršta. Dabar iš tendencijų matome, kad pastatai vaiduokliai miesto centre – „Respublikos“ ir „Britanikos“ – vienaip ar kitaip išjudės šiais metais“, – sako N. Valatkevičius.
N. Valatkevičius mini projektus Savanorių prospekte, rekonstrukcijos darbų pradžią S. Dariaus ir S. Girėno sporto centre, taip pat planuojama pradėti futbolo maniežo Neries krantinėje projektavimo darbus.
Daugiau skaitykite čia.
