Vasario 4 dieną Kaune, „Akropolio” prekybos ir laisvalaikio centre veikiančiame „Pegaso” knygyne vyks pirmasis ir vienintelis mafijos bestselerių autoriaus Dailiaus Dargio naujausios ir penktosios knygos „13 Tamsaus lietuviško verslo paslapčių” pristatymas skaitytojams.
Šioje didelio dėmesio sulaukusioje knygoje aprašyta nemažai kvapą gniaužiančių istorijų, kuriose minimos garsiausios detektyvinės verslo situacijos, kuriose minimos ne tik žymių kauniečių pavardės, bet ir miesto pavadinimas.
Skaitytojų dėmesiui nedidelis fragmentas iš šios knygos:
…Nuo seno turtingiausiuosius rikiuojančiame „Veido“ žurnale 2015-ųjų vasarą Augustinas Rakauskas su sūnumi Artūru įsitaisė net antrojoje vietoje, iškart po garsiojo lietuvio turtuolio Nerijaus Numavičiaus. Šiame leidinyje Rakauskų turtas įvertintas net 310 mln. eurų.
Abiejų Rakauskų valdomai kompanijai priklauso trys žinomi prekybos centrai Lietuvoje: „Banginis“ ir „Mega“ Kaune, „Banginis“ Vilniuje bei vienas centras Latvijoje – Rygoje esantis „Domina“.
Rinkdamas medžiagą šiai knygai pamėginau iš arčiau pažvelgti į vieną neviešiausių šalies verslininkų ir bent truputį praskleisti jį dengiantį paslapties šydą. Kalbant su A. Rakauską gerai pažįstančiais žmonėmis nuolat teko girdėti: „nekomentuosiu“, „bijau kalbėti“, „neturiu ką pasakyti, nes jis turtingas ir paskui dėl pernelyg didelio mano atvirumo užtampys per teismus“ arba „informacija apie šį žmogų ir jį supančią įtakingų veikėjų aplinką kainuoja nemažus pinigus“. Tačiau buvo ir tokių, kurie neišsigando.
„Apuoko“ kavinėje – ir banditų sueigos
Pradėjus aktyviau domėtis šiuo personažu, nuo pat pradžių, dar 2009-ųjų sausį, tylos siena atsitvėrė tiek pats A. Rakauskas, beveik neduodantis interviu, tiek oficiali „Senukų“ tarnyba, kuriai pavesta bendrauti su žiniasklaida. Pateikęs aštresnių klausimų išgirsdavau: „Atsisakome apie tai kalbėtis…“
Apie šio žmogaus, verslo pasaulyje išsiskiriančio pomėgiu filosofuoti, skelbti ne visiems suvokiamas įžvalgas, verslo pradžią faktiškai nieko nežinoma net pagrindiniams šalyje verslininkų gyvenimo istorijas išnarsčiusiems žiniasklaidos atstovams. Jie tiesiog neturėjo duomenų, kaip prasidėjo A. Rakausko kelias į privatų verslą.
Nuo seno versle dalyvaujantys buvę ir esami kauniečiai pasakojo, kad pirma aktyvesnė veikla, kurioje pasižymėjo A. Rakauskas, buvo kavinės „Apuokas“ atidarymas Kaune, tuometinėje Jaunosios gvardijos gatvėje (dabar Tvirtovės alėja), priešais buvusį Kauno politechnikos institutą. Dabar šiame senus laikus menančiame varganos išvaizdos pastate veikia židinių salonas.
Nuo seno apie „Apuoko“ kavinę Kaune sklando įvairiausios istorijos. Kalbėta, kad vos tik nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje veiklą pradėjusi užeiga buvusi viena pirmųjų privačių maitinimo įstaigų laikinojoje sostinėje.
Į ją pavalgyti ir išgerti gausiai rinkdavosi ne tik pirmieji biznieriai, spekuliantai, kiti apsukrūs veikėjai, bet ir ryškiausi to meto kriminalinio pasaulio atstovai bei juos persekiojantys teisėsaugininkai. Kalbėta, kad tais laikais greta „Apuoko“ esančiame nuosavame Tvirtovės alėjos 54-uoju numeriu pažymėtame name A. Rakauskas gyveno su žmona Dalia ir jos artimaisiais.
„Kiek žinau, ta kavinė priklausė Augustino žmonos Dalės šeimai. Augustinas į tą šeimą pateko kaip žentas, tiksliau negaliu įvardyti, ką jis veikė toje kavinėje. Bet kad tais laikais į ją rinkosi įvairiausio plauko žmonės – nieko nuostabaus. Aš ir pats į ją užsukdavau pavalgyti, nes tuo metu privačių kavinių buvo nedaug. Kaune jų buvo tik dvi – „Apuokas“ ir „Kregždutė“. Pastarąją buvo atidaręs Kęstutis Šileika“, – prisimindamas A. Rakausko verslo pradžią kalbėjo vienas pirmųjų šalies verslo veikėjų Arvydas Stašaitis.
Neoficialių šaltinių teigimu, A. Rakauskas su K. Šileika kadaise turėjo bendrą verslą bendrovėje „Litvika“, tačiau vėliau tarp partnerių perbėgo juoda katė, ir jie pasuko skirtingais keliais.
Kaip teigė A. Stašaitis, jis nuo seno pažinojęs A. Rakauską, nes jo žmona Dalė buvo pusbrolio Rimvydo klasės draugė. Verslininko moterį visada traukė menas, socialiniai projektai, todėl šiandien ji eina vadovo pareigas viename A. Rakausko įsteigtų paramos fondų.
Rakauskų valdomo pramogų parko interneto puslapyje Harmonypark.lt bene plačiausiai viešai pateikiama šios šeimynos istorija. Rašoma, kad 2001 m. A. Rakauskas su šeima įsteigė „Senukų“ labdaros ir paramos fondą. Fondas, kurio prezidentė yra jo žmona D. Rakauskienė, pirmiausia padeda įvairių bėdų ištiktiems „Senukų“ įmonių grupės darbuotojams ir jų šeimoms, taip pat remia sergančių vaikų gydymą, aukoja vaikų namams ir kt. Taip pat Rakauskų šeima jau daugelį metų yra 2002 m. gyvuoti pradėjusio tarptautinio festivalio „Operetė Kauno pilyje“ mecenatė.
Sklaidant klasika tapusias anų laikų Kauno nusikaltėlių bylas ne kartą teko perskaityti istorijas bei parodymus, kad anuomet jie važiuodami į susitikimus, vadinamąsias strielkas, kartkartėmis mėgdavo rinktis ir „Apuoko“ kavinėje.
Prieš keletą metų žiniasklaidos plačiai aprašytoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje dėl senų nusikaltimų padarymo minima itin marga publika, ryškiausi anų laikų verslininkai – palangiškis Gediminas Jacka, prieš keletą metų miręs vilnietis bankininkas Vladimiras Naidūnas, taip pat ir senosios Kauno mafijos krikštatėviai – Jonas Bielskis, Arikas Pastuškovas, teigiama, kad vienas svarbesnių susitikimų vyko legendinėje Kauno kavinėje.
Šioje viešai nagrinėtoje byloje, kurią vėliau aprašė ir naujienų portalas Delfi.lt, yra toks iškalbingas faktas: „…Kitą dieną (1993-iųjų vasarį) V. Naidūnas, G. Jacka ir J. Bielskis vyko į susitikimą Kauno kavinėje „Apuokas“ su pagrobėjais, tačiau pinigų turėjęs atvykti pasiimti Saulius Skėris pakliuvo į avariją ir buvo paguldytas į ligoninę. J. Bielskis nujautė kažką negera, todėl pasiūlė paleisti Igorį Žukovskį-Zilberį. Bankininkas netrukus atgavo laisvę – nusikaltėliai jį miške pririšo prie medžio…“
