Ilgai trunkanti žiema – išbandymų metas ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Tikriausiai daugelis sakysite: gyvūnai ne žmonės, jų kūną dengia kailis, todėl jie nejaučia tokio šalčio kaip mes. Iš tikrųjų, nemaža dalis augintinių, tiesiog, nėra pratę prie šalto oro, jiems šąla įvairios galūnės, visai kaip žmonėms.
Be to, žiemos metu druska barstomi šaligatviai griaužia ir dirgina gyvūnų pėdutes, jos skilinėja, atsiveria žaizdos, o kur dar pavojus apsinuodyti antifrizu ar mirtinai sušalti automobilyje. Žiemą augintiniams reikia skirti daugiau dėmesio norint apsaugoti juos nuo įvairių negalavimų, tačiau, ar visi žinome, kokios atsargumo priemonės efektyviausios? Štai keletas patarimų, kurie padės jūsų keturkojams šeimos nariams išlikti saugiems ir sveikiems.
Šalti orai – priešas keturkojams
Jei gyvūną laikote namuose, laimingiausias jis bus tada, kai dažnai išeis pasivaikščioti, tačiau visą likusį laiką praleis šiltuose namuose kartu su jumis. Šaltu oru labai svarbu nepalikti savo augintinio vieno lauke, o kai temperatūra itin žema ar siaučia speigas nuolat jį stebėti: dažniausiai drėgmė ir vėjas žiemą sukelia žymiai stipresnį šalčio pojūtį, todėl gyvūnėlis gali greitai sušalti. Tuo tarpu trumpaplaukiams augintiniams pasivaikščiojimo metu rekomenduojama užvilkti megztinį. Gyvūnai yra labai jautrūs šalčiams, todėl žiemą kyla rizika nušalti įvairias kūno dalis, gali išsivystyti hipotermija – būsena, kai organizmas atvėsta iki žemesnės negu 35 °C temperatūros.
Svarbiausia – subalansuota augintinio mityba
Neabejotinai didžiausias malonumas kiekvienam gyvūnui – dažnai ir skaniai paėsti. Žiemos metu tai ypatingai svarbu, nes keturkojai turi greičiau apsirūpinti energija, tam, kad lauke nejaustų didelio šalčio. Dėl to šiuo metų laiku augintiniams būtina subalansuota mityba, žinoma, nepamirštant ir šviežio vandens.
Dar vienas reikšmingas patarimas: žiemą keturkojus reikia maitinti šiek tiek padidintomis porcijomis ir ne vien tik jiems skirtu sausu ėdalu ar konservais, bet pasirūpinti šiltu maistu. Tai labai svarbu daug laiko lauke praleidžiantiems gyvūnams.
Savo augintinio maisto racioną šaltu oru galite paįvairinti įvairiomis košėmis. Tokia košė labai maistinga, nes yra praturtinta daržovėmis ir mėsa, todėl suteikia daug energijos, o subalansuotas gyvūninių baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekis užtikrina puikią šuns savijautą. Paruošti makaronų košę užtenka vos 10 min.: reikia, tiesiog, užpilti karštu vandeniu ir šiek tiek palaikyti. Tokį maisto produktą ypatingai patogu naudoti kelionėse, kada nėra daug galimybių paruošti šilto maisto augintiniams.
Gyvūnus maitinant kokybišku ėdalu, jie gauna daugiau energijos ir įvairių vitaminų, be to, tampa sveikesni: sustiprėja širdis, sutvirtėja kaulai, pradeda blizgėti kailiukas. Taip pat visavertis šunų ėdalas didina augintinių imunitetą, kuris stiprina atsparumą žiemą užklumpančioms ligoms.
Žiemą augintinis automobilyje kaip šaldytuve
Atsiminkite, kad neturėtumėte palikti savo gyvūno vieno automobilyje. Tai nėra gera mintis nei vasarą, nei žiemą. Jeigu automobilio variklis paliekamas įjungtas – pavojų kelia išmetamas anglies monoksidas. Jeigu automobilio variklis išjungtas, temperatūra automobilyje greitai pasidarys per šalta. Kai kurių žmonių tikinimu, mašina gali veikti kaip šaldytuvas, laikydamas vėsų orą ir paversdamas temperatūrą dar šaltesne, todėl augintinis gali mirtinai sušalti.
Užkirskite kelią apsinuodijimui antifrizu – tai mirtina
Žiemą gyvūnams didelį pavojų kelia saldaus skonio ir kvapo antifrizinis skystis. Gyvūnas, radęs po mašina nedidelę balutę šio skysčio, ir jį sulaižęs gali labai greitai apsinuodyti. Lyžtelėjus antifrizo augintiniams net kyla pavojus gyvybei: valgomas šaukštas antifrizo gali numarinti apie 4,5 kg sveriantį šunį, o katinui mirtinas vos arbatinio šaukštelio kiekis.
Dauguma apsinuodijimo antifrizu atvejų įvyksta augintinių gyvenamoje vietoje dėl netinkamo šio nuodingo skysčio naudojimo ar saugojimo, todėl antifrizinį skystį reikia laikyti pakeltą nuo grindų, taip, kad nebūtų pavojaus jam išsipilti.
Apsinuodijimo simptomai yra padidėjęs troškulys, šlapinimasis, depresija ir svirduliuojanti eisena. Jei gyvūnui pasireiškė nors keli apsinuodijimui būdingi bruožai, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
Prižiūrėkite savo gyvūno pėdas
Žiema gali būti labai žiauri ir negailestinga keturkojų pėdutėms. Lauke tvyrant didelei minusinei temperatūrai gyvūnų pėdos
stipriai šąla, be to, joms labai kenkia ir vaikščiojimas druska ir įvairiais chemikalais barstomais šaligatviais. Pėdos sausėja, skilinėja, o tuomet atsiveria žaizdos. Negana to, augintinis gali nulaižyti ant letenų patekusią druską ir chemikalus – tai sudirgins šuns nasrus bei skrandį.
Norėdami apsaugoti pėdas, tepkite jas gyvūnų prekių parduotuvėse pardavinėjamu specialiu vašku arba balzamu. Šie tepalai pasitarnaus ne tik žiemą: juos galima panaudoti ir einant ilgus atstumus nelygiu keliu ar aštria žole.
Šaltuoju metų laiku taip pat nepakenktų po kiekvieno pasivaikščiojimo nuplauti augintiniui letenėles – tuomet ne tik namai bus švarūs, bet ir pėdos sveikos.
Pasirūpinkite tinkama kailio priežiūra
Reguliariai užsiimkite kailio priežiūra, nes tuomet, kai jis purvinas ir sulipęs, nesulaiko pakankamai šilumos. Žiemos metu rekomenduojama augintinį maudyti kas 6-8 savaites, kadangi per dažnai maudant nuplaunamas apsauginis riebalinis odos sluoksnis, kuris padeda išlaikyti šilumą.
Jei šuo ilgaplaukis, nuolat tikrinkite, ar kailyje neprisikaupė sniego. Taip pat apkarpykite kailį tarp pirštų, nes šiose vietose gali susikaupti ledas ir sniegas, o tuomet tai sukels nemažai problemų sveikatai. Be to, jei augintinis lauke sušlapo, grįžus namo kruopščiai jį išdžiovinkite ar bent jau nusausinkite rankšluosčiu.
Žiemoti kartu su savo gyvūnėliu tikrai nesudėtinga: jeigu šalta jums, jūsų keturkojui tikriausiai taip pat šalta. Svarbu visuomet saugoti augintinius nuo įvairių žiemos nemalonumų, laikyti juos šiltai ir saugiai, aprūpintus šviežiu vandeniu ir energijos suteikiančiu ėdalu. Kitaip tariant – suteikti keturkojams šeimos nariams daug meilės ir dėmesio visomis prasmėmis.
Autorė Erika Paliulytė.
