Kauno rajone, šalia Vandžiogalos, jau ketvirtus metus veikia Kalifornijos sliekų ferma „Sliekynė“, kurioje natūraliu būdu gaminamas biohumusas. „Sliekynė“ – tai šeimos verslas, kurio idėjos autorė Dovilė Padūmienė tiki, jog būtina rūpintis ne tik savimi, bet ir mus supančia aplinka.
Daug kruopštaus darbo reikalaujantis sezoninis verslas
Sliekų verslo idėja gimė susikūrus paprastą kompostinę namų kieme, tuomet D.Padūmienė pastebėjo, koks kokybiškas produktas gaunasi, bei pagalvojo, jog vertėtų atliekas perdirbti didesniais kiekiais, tad pradėjo kurtis Stankūnų kaime.
„Dar 2011-aisiais visai netikėtai „susipažinome” su sliekais bei realiai pamatėme jų atliekamus darbus bei naudą, todėl ir nusprendėme įkurti „Sliekynę“, – pasakoja D.Padūmienė. Po metų veikla buvo perkelta į naują fermą, kurioje vadovė dirba kartu su vyru, bet kaip pati priduria, vyras padeda tuomet, kai moteris nebespėja.
„Sliekynės“ fermoje yra kelios veiklos sritys: prekiaujama sliekais biohumuso gamybai bei žvejybiniais sliekais, taip pat gaminamas kokybiškas biohumusas. Fermos vadovė teigia, jog jų verslas gamybinius pajėgumus skaičiuoja metiniu sezonu, o „Sliekynėje“ per metus pagaminama apie 300 kubų biohumuso.
Atliekų perdirbėjai – sliekai
Kauno rajone įsikūrusioje „Sliekynės“ fermoje gaminami produktai neįsivaizduojami be pagrindinio šio verslo „variklio“ – sliekų. Kalifornijos sliekai, kurie ir yra veisiami fermoje – tai kultūrinė hibridinė veislė, pasižyminti vislumu bei ėdrumu.
Tinkamomis sąlygomis, kuomet gyvenimui palanki temperatūra siekia apie 20 – 25 laipsnius, Kalifornijos sliekai per dieną suėda tiek, kiek patys sveria. Tuo pačiu, užtikrinus geras gyvenimo sąlygas, per tris mėnesius jų kiekis padvigubėja. Šios kirmėlės atsparios ne tik metano dujoms bet ir didelėms temperatūroms, be to, gyvena itin ilgai.
D.Padūmienė pasakoja, jog pirmąją Kalifornijos sliekų vadą jie įsigijo iš vienų Lietuvos augintojų, o šiuo metu parduoda jau ir patys. Sliekai pardavinėjami ūkininkams bei namų valdų šeimininkams tam, kad būtų galima mažinti atliekų kiekį, naikinti kvapą ar gaminti kompostus, ir žinoma, žvejams.
Kaip gaminamas biohumusas?
Kalifornijos sliekų fermos vadovė pripažįsta, jog nedaugelis žmonių težino, kaip biohumsas gaminamas bei kuo jis naudingas mūsų aplinkai.
„Mėšlas yra kompostuojamas, perkaitinamas, o vėliau taip paruoštas yra šeriamas sliekams, kurie jį suėda – taip gimsta biohumusas. Mėšlas yra brandinamas ir sijojamas, kol patampa kaip žemė – tamsi, puri ir bekvapė“, – pasakoja sliekų augintoja.
Iš pradžių iki pusmečio viskas kompostuojama lauke, tuomet beveik tokį patį laikotarpį kompostas šeriamas sliekams – visgi, laikas priklauso nuo temperatūros, ir tik vėliau vyksta brandinimas bei drėgmės ir sliekų pašalinimas. Visas ciklas, pradedant nuo kompostavimo iki išpilstymo į maišus, trunka beveik metus. Iš vienos tonos mėšlo yra gaunama apie 200-250 kg biohumuso, kurį galima naudoti ir namuose, ir lauke.
Dauguma žmonių nežino biohumuso naudos
Atlikus tyrimus, biohumuse atrandamas visas mikropluoštas augalams reikalingų elementų: pradedant azotu, kaliu ar fosforu, baigiant selenu, cinku bei kitomis medžiagomis. Biohumusas augalams yra naudingas ir todėl, kad jame gausu humidinių ir fulvo rūgščių. Jas natūraliai išskiria tik minėti sliekai, ėsdami kompostą. Dėl palankios temperatūros bei drėgmės, sliekų koncentracija mažame plote yra didelė, todėl ir rūgščių tame pačiame plote – itin daug.
„Humidinės rūgštys pasižymi dvejopu poveikiu augalams. Visų pirma – tai kaip vitaminai augalui, leidžiantys tapti stipresniais bei geriau įsisavinti maistines medžiagas. Antra – tai dirvožemio gerinimo priemonė, gerinanti jo struktūrą bei tampanti patrauklesne dirva augalui“, – pasakoja „Sliekynės“ įkūrėja.
Tuo tarpu fulvo rūgštys, kurias irgi išskiria sliekai, skatina juodžemio formavimąsi.
