Vilkijoje įsikūręs vienas garsiausių brangiakailių žvėrelių ūkių Europoje – Kas vyksta Kaune

Vilkijoje įsikūręs vienas garsiausių brangiakailių žvėrelių ūkių Europoje

R.Tenio nuotr.

Jau daugiau nei 22 metus Česlovo Tallat-Kelpšos vadovaujamas, Vilkijoje veikia vienas garsiausių kailinių žvėrelių ūkių Europoje “Vilkijos ūkis”, išauginantis daugiausiai brangiakailių gyvūnėlių bei įdarbinęs beveik 100 Kauno rajono gyventojų.

Šis ūkis ne tik vienas garsiausių Europoje, bet ir pats didžiausias Lietuvoje, įsikūręs beveik 20 ha. plote. Nors ferma Vilkikoje veikia dar nuo XX a. vidurio, Č. Tallat–Kelpša vadovauti pradėjo 1993-iaisiais, kitaip sakant, grįžęs į savo žemes įsteigė akcinę bendrovę ir išplėtė „Vilkijos ūkio“ veiklos sritis. Pats Č.Tallat-Kelpša yra garsaus tarpukario Lietuvos agronomo Jono Tallat-Kelpšos anūkas, ne tik plečiantis verslą Kauno rajone, bet ir prisidedantis prie įvairių akcijų bei įsteigęs vardinę stipendiją Aleksandro Stulginskio universiteto studentui.

Šiuo metu Kauno rajone „Vilkijos ūkį“ sudaro administracijos padalinys, 60 tūkst. patelių aptarnaujanti ferma bei pašarų gamykla, dar vienas padalinys įkurtas Panevėžyje. Per visą ūkio sistemą, įdarbinama per 150 žmonių, du trečdaliai iš jų dirba Vilkijoje įsikūrusioje fermoje. Kaip pasakoja ūkio vadovas, beveik visi darbuotojai – vietiniai gyventojai, dirbantys čia jau daugelį metų.

Didžiausia audinių ferma Lietuvoje

Vilkijoje ruošiami brangiakailių žvėrelių kailiai atitinka auščiausius standartus ir yra itin vertinami dėl kokybės. Šiuo metu ūkyje yra apie 23 tūkst. gyvūnėlių, kadangi sezonas – jau baigėsi. Audinės įkurdintos visą reikalingą infrastruktūrą turinčioje fermoje, kurioje gyvunėliams tiekiamas vanduo, o kanalizacijos vamzdžiais keliaujantis mėšlas tręšia laukus.

„Lietuvos klimatas audinėms – puikus, bereikia prižiūrėti, kad žvėris būtų sausas, turėtų užuovėją bei šiaudų guoliui“, – teigia Č. Tallat-Kelpša.

„Audinės – itin smalsios, bet neagresyvios, išsigąsta tik specialiai provokuojamos. Būna, kad dėl savo smalsumo net pabėga“, – priduria audinių fermos vedėja Rasa Rickevičienė.

Audinių fermą jau 28-erius metus prižiūrinti R.Rickevičienė – veislės įvertinimo profesionalė, kurios kasdienė darbo specifika yra gyvūnų apžiūra, svorio bei klasės nustatymas. Tokiame versle kokybė ir veislės išlaikymas – itin svarbu.

Audinės gimsta balandžio pabaigoje, o kailį subrandina lapkritį. Per metus „Vilkijos ūkyje“ išauginama apie 300 tūkst. įvairių spalvų audinių: rudų, visiškai baltų, perlo bei kitų pastelės spalvų.

Kauno rajone gaminami kailiai – užsienio rinkai

Vilkijoje gimstantys audinių kailiai tiekiami tik užsienio rinkoms. Pardavimai vykdomi trijuose didžiausiuose pasaulio aukcionuose – Helsinkyje, Kopenhagoje ir Toronte. Kailių kainos skiriasi nuo dydžio, bet patinėlio kailis beveik visuomet yra brangesnis.

Č. Tallat-Kelpša pastebi, jog per paskutiniuosius penkerius metus produkcijos pardavimai pasaulyje padvigubėjo, tačiau kainos smuko. Ir nors rinkoje pastebimas audinių kailių produkcijos perteklius, Kauno rajone auginamų audinių kailiai vis tiek išlieka paklausūs rinkoje.

„Paklausa – iš tikrųjų didžiulė, o šis, anksčiau prabangos preke įvardinamas dalykas, tapo prieinamesniu visiems. Kailis niekada nebuvo toks madingas, kaip dabar, užtenka pažiūrėti žymiausių dizainerių kolekcijas “, – pasakoja Č.Tallat-Kelpša.

Siekia parodyti ūkį iš vidaus – organizuojamos atvirų durų dienos

Audinių suvartojimas ūkyje, kalbant apie atliekas, – šimtaprocentinis bei sudaro tam tikrą eko-ratą: visų pirma sušeriami produktai, kurie turėtų būti utilizuoti, audinių mėšlas keliauja į laukus, o kailis panaudojamas ne vieną kartą, kol, galiausiai, kaip organinė medžiaga tiesiog supūva.

Siekdami parodyti, kaip brangiakailiai žvėreliai yra auginami ūkyje, Č. Tallat-Kelpša vasarį organizavo pirmąją atvirų durų dieną, į kurią sukvietė žurnalistus.

“Norime išsklaidyti susidariusius mitus. Kalbant apie kailinių žvėrelių auginimą bei kailio dirimą, žmonių fantazija – beribė“, – pasakoja Č. Tallat-Kelpša bei priduria, jog tokią dieną ketina rengti ir kitais metais bei daryti tai dar drąsiau.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT