Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) penktadienį pritarė, kad Lietuva į Malį iki 40 karių. Toks sprendimas priimtas siekiant palengvinti naštą Prancūzijos pajėgoms, kad jos galėtų sutelkti dėmėsį kovai su „Islamo valstybės“ grupuote.
Iki šiol Lietuva svarstė į operaciją Malyje siųsti iki 20 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Seimo komitetuose šiuo metu svarstomas nutarimo projektas, kuris 2016-2017 metams nustato Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ribinius skaičius.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas komiteto posėdyje sakė dar nežinantis, kokios konkrečiai pajėgos būtų siunčiamos į Malį, o kaip galimus variantus minėjo karininkus, logistikos specialistus, Specialiųjų operacijų pajėgas.
Pasak J.Oleko, sprendimas bus priimtas išklausius Prancūzijos poreikius, penktadienį jis susitinka su Prancūzijos ambasadoriumi Philippe’u Jeantaud (Filipu Žanto).
„Koks bus galutinis variantas, šiandien negaliu pasakyti: karininkai, kiti elementai kaip logistikos dalis, turėjome labai gerą patirtį su aviacijos panaudojimu, ir yra kalbos dėl mūsų specialiųjų pajėgų. Šiandien turiu susitikimą su Prancūzijos ambasadoriumi, išklausysime jų poreikius ir bandysime susiderinti, ką siunčiame“, – sakė J.Olekas.
Seimo URK pirmininkas Benediktas Juodka žurnalistams sakė, kad dėl nutarimo pakeitimų dar turės balsuoti Seimas, bet iš esmės mandatas didinti į Malį siunčiamų karių skaičių duotas.
„Teiksime plenariniame posėdyje, bet čia daugiau formalumas, jei komitetas bendru sutarimu pritaria“, – žurnalistams sakė B.Juodka.
Lietuvos kariai Vakarų Afrikoje esančioje šalyje dalyvautų Jungtinių Tautų misijoje. Anksčiau Lietuva planavo į Malį siųsti iki 20 karių ir civilių. Šiuo metu atskiroje ES misijoje Malyje dalyvauja trys Lietuvos kariai.
Neramumai Malyje tęsiasi nuo 2012 metų, kai didelį šalies šiaurinį regioną užgrobė džihadistų grupuotės, susijusios su „al Qaeda“. Per 2013 metais pradėtą Prancūzijos vadovaujamą intervenciją daugelis islamistų buvo išstumti, bet didelės teritorijos tebėra menkai kontroliuojamos.
Po išpuolių Paryžiuje Prancūzija kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) valstybes nares, prašydama pagalbos kovojant su džihadistais Sirijoje ir Irake, arba palengvinti naštą Afrikoje tarnaujančioms pajėgoms.
Tai nebūtų pirmasis Lietuvos karių siuntimas į Afriką. Pernai Lietuva mėnesiui buvo išsiuntusi transportinį lėktuvą „Spartan“ su dešimčia karių į Prancūzijos misiją Centrinės Afrikos Respublikoje.
Taip pat penktadienį Užsienio reikalų komitetas nutarimą papildė punktu, kuriuo suteikiamas mandatas siųsti iki penkių karių į misiją Viduržemio jūroje.
„Krašto apsauga buvo delegavusi vieną karininką be Seimo mandatavimo, mes pareiškėme kritines pastabas ministrui, kad pagal mūsų įstatymus reikia mandatuoti, ir mes įrašėme dar, penktu punktu, kad Viduržemio jūros operacijose sutinkame siųsti iki 5 karių arba civilių krašto apsaugos sistemos darbuotojų“, – sakė B.Juodka.
