Prancūzija prašo Lietuvos atsiųsti karių į Afriką ir taip palengvinti naštą su džihadistais kovojančioms Prancūzijos pajėgoms, kad jos galėtų sutelkti dėmesį smūgiams „Islamo valstybės“ grupuotei, kuri prisiėmė atsakomybę už praeito mėnesio išpuolius Paryžiuje.
Interviu BNS Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe’as Jeantaud (Filipas Žanto) sakė, kad Paryžius sveikintų didesnį Lietuvos įsitraukimą į tarptautines arba nacionalines operacijas Malyje ar Centrinės Afrikos Respublikoje.
„Tai vertintume labai palankiai, nes tai leistų mums Prancūzijos karius atitraukti iš Afrikos link Sirijos“, – sakė ambasadorius.
Išpuolius Paryžiuje įvertinusi kaip „ginkluotą agresiją“, Prancūzija praeitą mėnesį kreipėsi pagalbos į Europos Sąjungos (ES) valstybes nares pagal ES sutartyje įtvirtintą savitarpio solidarumo nuostatą.
Pasak Ph.Jeantaud, prašydama paramos, Prancūzija išskyrė du prioritetus: paramą tiesiogiai kovojant su „Islamo valstybe“ ir pagalbą pakeisti Prancūzijos karius Afrikoje.
Kalbėdamas apie galimą Lietuvos indėlį, ambasadorius paminėjo potencialų įsitraukimą į ES ir Jungtinių Tautų vadovaujamas operacijas Malyje, Jungtinių Tautų operaciją Centrinės Afrikos Respublikoje ir Čade (MINUCRAT), Prancūzijos vadovaujamą operaciją Afrikos Sachelio regione.
„Diskutuojame su Lietuvos puse, diskusijos vyksta pozityviai (…). Šiame etape diskutuojame apie techninius dalykus. Be abejo, kariškiai klausia techninių detalių, prašo paaiškinti, kur pajėgos veiktų, kokiomis sąlygomis, kokia būtų parama iš oro“, – sakė Ph.Jeantaud.
Tai nebūtų pirmasis Lietuvos karių siuntimas į Afriką. Pernai Lietuva mėnesiui buvo išsiuntusi transportinį lėktuvą „Spartan“ su dešimčia karių į Prancūzijos misiją Centrinės Afrikos Respublikoje.
Šiuo metu Europos Sąjungos mokymo misijoje Malyje tarnauja trys Lietuvos kariai – logistas karininkas Bamako oro uoste ir du kariniai instruktoriai Koulikoro mokymo centre. Lietuva svarsto galimybę Jungtinių Tautų operacijai Malyje skirti iki 20 štabo karininkų ir specialistų. Pagal Krašto apsaugos ministerijos Seimui pateiktą siūlymą, „kovinių vienetų siuntimas šiuo metu nebūtų svarstomas“.
Neramumai Malyje tęsiasi nuo 2012 metų, kai didelį šalies šiaurinį regioną užgrobė džihadistų grupuotės, susijusios su „al Qaeda“. Per 2013 metais pradėtą Prancūzijos vadovaujamą intervenciją daugelis islamistų buvo išstumti, bet didelės teritorijos tebėra menkai kontroliuojamos.
Ministerijos atstovai kol kas viešai nekomentuoja galimybės išplėsti siūlomą mandatą dėl misijos Malyje. Ministerijos atstovė spaudai Asta Galdikaitė BNS antradienį teigė, kad Lietuva „yra pasirengusi pagal galimybes atsižvelgti į Prancūzijos prašymus“, o „paramos Prancūzijai aspektai bus derinami dvišaliu pagrindu bei atitinkamuose NATO ir ES formatuose“. Ji nekomentavo, ar yra svarstoma į Afriką siųsti Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgas.
Seimas Lietuvos karių dalyvavimą tarptautinėse misijose turėtų svarstyti vėliau šį mėnesį.
JOKIOS KOALICIJOS SU RUSIJA
Prancūzija Sirijoje ir Irake vykdo antskrydžius prieš „Islamo valstybės“ grupuotę, bet atmeta galimybę siųsti sausumos pajėgas į Siriją.
Lietuva formaliai dalyvauja Vakarų koalicijoje prieš islamistų kovotojus, bet indėlis kol kas pasireiškia tik informacijos pasikeitimu ar dalyvavimu bendruose pasitarimuose. Prieš metus Vyriausybė skelbė apie galimybę siųsti karinius instruktorius į Iraką rengti vietos pajėgas, bet šiuo metu tai nesvarstoma.
Praeitą mėnesį prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuva nedalyvautų bendroje koalicijoje su Rusija prieš „Islamo valstybės“ grupuotę, kol Maskva vykdo agresyvius veiksmus Ukrainoje ir Gruzijoje.
Tokią poziciją šalies vadovė išsakė prieš Prancūzijos prezidento Francois Hollande (Fransua Holando) vizitą į Maskvą, kur jis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sutarė koordinuoti oro smūgius ir dalytis žvalgybine informacija.
Prancūzijos ambasadorius Vilniuje pabrėžė, kad šiuo metu „nėra jokių ženklų, kad Rusija prisidėtų prie koalicijos“.
„Šiandien nėra jokios koalicijos, kurioje dalyvautų Rusija. Dėl Sirijos su Rusija netgi nėra bendradarbiavimo – yra tik karinių veiksmų koordinavimas, visiškai techninio pobūdžio“, – BNS sakė Ph.Jeantaud.
Jis pabrėžė, kad Prancūzijos ir Rusijos požiūriai iš esmės skiriasi dėl Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) ateities – Maskva jį remia, o Paryžius reikalauja pasitraukimo.
„Politiškai turime skirtumų, bet kai Rusija smogia sunkvežimiams su pavogta nafta, jie daro šį tą naudingo, ir šiuo tikslu koordinuojame smūgius. Tai normalu. Bet aiškiai sakome, kad mūsų politinės vizijos dėl Sirijos skiriasi“, – kalbėjo jis.
Prancūzijos diplomatas taip pat nepagrįstais pavadino nuogąstavimus, kad Vakarai gali sumažinti spaudimą Rusijai dėl Ukrainos mainais už paramą Sirijoje.
„Man sunku įsivaizduoti, kaip vienas dalykas gali būti išmainytas į kitą. Ukrainoje vyksta politinis procesas, kasdien dirbame, kad įgyvendintume Minsko susitarimus. Sirijoje nėra jokio politinio proceso. Visiškai nerealistiška įsivaizduoti, kad karinių operacijų koordinavimas galėtų būti mainomas į politinį procesą Ukrainoje“, – kalbėjo Ph.Jeantaud.
ĮVAIZDŽIO DEFICITAS
Lietuvos ir Prancūzijos santykiai oficialiai vadinami „strategine partneryste“ – toks apibrėžimas įtvirtintas 2009 metais abiejų šalių prezidentų pasirašytoje sutartyje. Prancūzija Lietuvoje pastaraisiais metais kartais sulaukia priekaištų dėl santykių su Rusija, kuriuos dalis kritikų vadina nuolaidžiavimu.
Prancūzija tris kartus Lietuvoje vykdė NATO oro policijos misiją, bet, priešingai nei amerikiečiai, britai ar vokiečiai, nesiunčia savo karių į Baltijos šalis bendroms pratyboms. Prancūzai teigia, kad to negali daryti, nes daugybė karių dalyvauja realiose karinėse operacijose – užsienyje dislokuota apie 10 tūkst. karių, įskaitant per 4 tūkst. Afrikoje.
Praeitą mėnesį smūgiams prieš „Islamo valstybės“ grupuotę Prancūzija pasitelkė lėktuvnešį „Charles De Gaulle“ su keliais tūkstančiais karių.
Šiemet Prancūzijos diplomatinei misijai Vilniuje pradėjęs vadovauti Ph.Jeantaud pripažino, kad „Prancūzija galbūt nėra pirmoji Lietuvos partnerė nė vienoje srityje“, bet pabrėžė, kad jo šalis „gali būti partnerė visose bendradarbiavimo srityse“, pradedant gynyba, ekonomika ir baigiant kultūra.
„Galbūt tarp Prancūzijos ir Lietuvos yra įvaizdžio deficitas. Turėtume stengtis, kad vieni kitus suvoktime realistiškiau (…) ir mažiau vadovautumėmės praeities klišėmis“, – sakė ambasadorius.
