Kauno tvirtovės likimas: karo kalėjimai, koncentracijos stovyklos ir centrinis valstybės archyvas | Kas vyksta Kaune

Kauno tvirtovės likimas: karo kalėjimai, koncentracijos stovyklos ir centrinis valstybės archyvas

R. Tenio nuotr.

Kauno fortų kompleksas XIX a. pabaigoje buvo vienas iš moderniausių įtvirtinimų Rusijoje. Savo gynybine verte Kauno tvirtovė prilygo Varšuvos bei Bresto karinėms tvirtovėms, tačiau laikui bėgant, šių pastatų paskirtys ir likimai stipriai keitėsi.

Kauno tvirtovę prieš pirmąjį pasaulinį karą sudarė devyni pilnai pastatyti fortai ir du kariniai miesteliai Šančiuose bei Panemunėje. Dar keli fortai buvo pradėti statyti, tačiau jų Rusijos imperija užbaigti nespėjo. Visų fortų gynyba buvo orientuota į pietus – imperijos karinė vadovybė spėjo, jog pagrindinė grėsmė imperijai yra Vokietija, todėl pietiniai fortai – ypač pirmasis ir ketvirtasis – buvo modernizuojami.

„Karo paveldo centro” vadovas Vladimiras Orlovas teigė, jog tuo laikotarpiu Kaunas buvo uždaras karinės paskirties miestas. Tvirtovės vadovybė net buvo išleidusi taisyklių rinkinį, kurios neturint reikiamų dokumentų draudė lankytis mieste bei apribojo statinių dydį.

Tiesa, Pirmojo pasaulinio karo metu Kauno tvirtovės nesugebėjo atlaikyti Vokietijos kariuomenės proveržio. Fortų sienos neapsaugojo karių nuo artilerijos sviedinių ir leido puolusiai šaliai užimti miestą.

Po karo Kauno fortai greitai surado naują paskirtį. „Tarpukario Lietuvoje finansinių resursų nebuvo daug, o ir valstybė stengėsi pritaikyti visus pastatus, kurie iškilo Rusijos valdymo laikotarpiu, todėl jau trečiojo dešimtmečio pradžioje didžioji dalis tvirtovės buvo naudojama Lietuvos kariuomenės arba kitų valstybės įstaigų reikmėms. VII-asis fortas tapo švietimo ministerija, IX-asis – vidaus reikalų ministerija, o VI-ajame buvo įkurtas karo kalėjimas.” – pasakojo V. Orlovas.

Antrojo pasaulinio karo metais, per Vokietijos okupaciją, VI, VII ir IX fortai atliko koncentracijos stovyklų vaidmenį. Per daugiau nei du mėnesius VII-ajame forte buvo nužudyta nuo 3 iki 5 tūkst. žydų kilmės kauniečių.

Pokario laikotarpiu didžioji tvirtovės dalis buvo naudojama sovietinės kariuomenės reikmėms, o IX-ajame forte 1958 m. buvo įkurtas muziejus, primenantis apie nacistinio režimo siaubus.

Šiuo metu VII-ajame forte veikia muziejus, taipogi Kauno miesto artimiausiuose planuose – VI-ojo forto sutvarkymas, jame įkuriant Vytauto Didžiojo karo muziejaus karo technikos skyrių. Planuojama restauruoti forto teritorijoje esančias užnugario kareivines, kairiajame flange ketiname įkurti muziejaus, o dešiniajame – nuomojamas komercines patalpas.

Tačiau „Karo paveldo centro” direktorius buvo skeptiškas šiuo aspektu. „Kauno tvirtovės tema yra dažnai politiškai spekuliuojama. Ateina žmonės, neturintys jokios patirties, ir sako, jog bus lengva paimti ir padaryti. Praėjo tie laikai, kai buvo manoma, jog ateis verslas, nupirks objektą už didelius pinigus ir investuos dar daugiau,” – teigė V. Orlovas,- „Visuose fortuose muziejų nepadarysi. Kaunui tiek muziejų apie tą patį nereikia, o apie kompleksinį fortų restauravimą negali būti nė kalbos. Tiesiog neįmanoma rasti tiek lėšų.”

Pasak V. Orlovo Dabartiniai tikslai tvirtovei yra turėti aiškią viziją ir nors minimaliai užtikrinti saugumą likusiuose.

Kauno tvirtovė – atvira lankytojams, tačiau fortai yra padidinto pavojingumo objektai, todėl žmones, kurie yra neblaivūs, savanoriai palydi iš teritorijos.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA