BNS skelbia, jog Kauno miesto savivaldybė planuoja centralizuoti jai pavaldžių biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą. Antradienį vykusiame tarybos posėdyje priimtas sprendimas steigti biudžetinę įstaigą „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“, kuri rūpinsis sporto mokyklų apskaita.
Pasak administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko, šiam veiklos būdui pasiteisinus, ateityje planuojama įstaigai perduoti ir kitų miesto biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą.
„Analizuosime situaciją, pasikonsultuosime su kitais miestais, kurie kaip žinome, yra įsteigę – Vilnius turi tokią centralizuotos apskaitos įmonę – kas pas juos negerai ir tada, išanalizavę situaciją, priiminėsime sprendimus. Mūsų planas – kad centralizavus ir tada kai kuriuos procesus supaprastinus, (…) manome, kad tikrai 30 procentų žmogiškojo resurso galima sutaupyti“, – BNS antradienį sakė G.Petrauskas.
Kitas etapas centralizuojant buhalterinę apskaitą, pasak administracijos direktoriaus, galėtų būti neformalaus ugdymo įstaigos, vėliau bus centralizuota ir darželių bei mokyklų buhalterinė apskaita.
„Mokyklas galvojame atidėti paskutiniam etapui, kur yra didelė apimtis, kai jau viską išmoksime daryti, tada perkelsime tą didįjį kiekį, kur daug apskaitos“, – kalbėjo jis.
Skaičiuojama, kad 200 biudžetinėms įstaigoms dabar reikalingų buhalterių galėtų sumažėti nuo 30 iki 50 procentų.
A. Kupčinskas prieštarauja
Tuo tarpu TS-LKD lyderis Andrius Kupčinskas tikina, jog nauja biudžetinė įstaiga yra savivaldybės reformos kompensavimas, kuomet stengiamasi sumažinti savivaldybės darbuotojų skaičių.
„Deklaruojant taupymą ir etatų mažinimą, Kaune kuriama nauja biudžetinė įstaiga. Nors dar 2015m. gegužės mėn. susitikęs su TS-LKD frakcija, Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas pažadėjo, kad šiemet jokių naujų viešųjų ar biudžetinių įstaigų nebus steigiama, kurios kompensuotų sumažėjusius etatus Savivaldybės administracijoje ir vykdytų tas pačias funkcijas.
Sprendimo projekte apie naujos įstaigos veiklos struktūrą duomenų nepateikiama, nenurodomas didžiausias leistinas pareigybių skaičius, neaiškios veiklos sąnaudos ir lėšos reikalingos jos išlaikymui. Todėl jau dabar galima konstatuoti, kad Kauno savivaldybėje paskubomis ieškoma kaip kompensuoti nuo 2016m. sausio mėn. deklaratyviai sumažėjusių etatų netektį.
Kartu reikia pridurti, jog dalis seniūnijų darbuotojų artimiausiu metu taip pat bus perkelti į kitas biudžetines įstaigas, o paliekantiems pareigas „šalių susitarimu” išmokamos maksimalios išeitinės kompensacijos ir vienkartinės išmokos.
Administracijos direktoriaus G.Petrausko užklausus apie papildomą mokos fondą, duomenis jis atsisakė pateikti „dėl konfidencialumo”.
Priminsime, ekonominės krizės laikotarpiu (2009m.) didžiausias leistinas Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų skaičius buvo sumažintas nuo 960 iki 780. LLRI tyrimo duomenimis, Kaune 1000 gyventojų tenka 2,7 adm. darbuotojo, kitose savivaldybėse šis skaičius nepalyginamai didesnis”, – dėstė buvęs Kauno meras A. Kupčinskas.
