„Rail Baltica” atidarymas Kaune – pirmas žingsnis integruojantis į bendrą ES rinką | Kas vyksta Kaune

„Rail Baltica” atidarymas Kaune – pirmas žingsnis integruojantis į bendrą ES rinką

BNS 2015/10/17 09:14
Asociatyvi/R. Tenio nuotr.

Penktadienį Kaune oficialiai atidaryta 364,5 mln. eurų vertės europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atkarpa nuo Lenkijos iki Kauno yra pirmas žingsnis, leisiantis Baltijos šalims integruotis į bendrą Europos Sąjungos rinką, sako už transportą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Violeta Bulc.

„Rail Baltica“ Europos Sąjungai yra dėl kelių priežasčių labai svarbus projektas: pirmiausia, tai reiškia, kad Baltijos šalys galiausiai bus integruotos į bendrą transporto erdvę, kas taip pat reiškia bendrą rinką. Tai yra labai svarbu augimui ir naujoms galimybėms, nes jeigu žmonės ir prekės negali judėti, būti integruotam ir išnaudoti bendros rinkos potencialą yra tikrai sunku. Kita labai svarbi priežastis yra bendradarbiavimas: jungtis su Estija ir Latvija ir su Lenkija yra labai svarbios Lietuvai, norint būti pilnai įsitraukus į regioninį bendradarbiavimą“, – žurnalistams penktadienį Kaune sakė V.Bulc.

Jos teigimu, ji pirmą kartą išgirdo, jog „esama galimų sunkumų su Lenkijos puse“ ir žadėjo aptarti šį klausimą su Lenkijos atstovais.

„Rail Baltica projekto direkcijos direktorius Antanas Zenonas Kaminskas sakė, kad tai, kaip greitai traukiniai galės važiuoti naująja vėže, priklauso daugiausiai nuo Lenkijos veiksmų.

„Lenkijoje reikia, kad jie atliktų tam tikrus darbus (…) ir galėtų pagerinti trasą, kuri ateina nuo Balstogės iki Lietuvos sienos ir kuria būtų galima važiuoti ne 20–30 kilometrų per valandą greičiu, o atitinkamai taip, kaip yra projektuojama „Rail Baltica“ – bent 160 kilometrų per valandą greičiu“, – kalbėjo A.Z.Kaminskas.

Pasak jo, Lietuvos ir Lenkijos geležinkeliai derasis dėl maršruto Balstogė – Kaunas atnaujinimo ir artimiausiu metu tikimasi pasiekti sprendimų.

Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teigimu, bus siekiama, kad traukiniai iš Balstogės pradėtų kursuoti jau šiemet.

„Šiandien atvyksta 80 keleivių iš Balstogės. Tai dar kartą pademonstruoja, kad geležinkelis yra funkcionalus. Aš manau, kad suderinus visas sąlygas su Lenkijos geležinkeliais, keleivių vežimas prasidės jau šiais metais.

Krovinius nuo Šeštokų į Lenkijos pusę mes vežame jau senokai. Mes geležinkelį tam ir padarėme – ne kad lauktume ir grožėtumėmės, o kad jį naudotume rinkai sukurti, krovinių ir keleivių vežimui“, – teigė ministras.

„Rail Baltica“ statybos darbai truko nuo 2013 metų kovo iki šių metų spalio. Jie kainavo 8,6 mln. eurų mažiau nei planuota projekto pradžioje. Atkarpą statė penki generaliniai rangovai, jiems talkino 28 subrangovai – iš viso buvo įdarbinta per 1000 darbuotojų bei specialistų.

120 kilometrų ilgio atkarpoje nutiesta nauja europinio standarto vėžė (1435 mm pločio), o šalia jos atnaujinta rusiško standarto geležinkelio linija (1520 mm). Iš viso paklota 233 km naujų bėgių, įskaitant kelynus stotyse, sutvarkyta ar pastatyta 19 tiltų ir 4 viadukai, 108 iešmai, 40 pervažų, 98 pralaidos, 10 geležinkelio stočių ir 20 peronų, .atnaujinti inžineriniai tinklai.

„Rail Baltica“ statyba finansuota ES TEN-T programos, Sanglaudos fondo ir Lietuvos valstybės bei „Lietuvos geležinkelių“ lėšomis.

Lietuvoje toliau numatoma tiesti trasą nuo Kauno iki Latvijos sienos, kur ji tęsis per Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje sieks 366 kilometrus.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA