Visuomenės sveikatos centro įspėjimas: Kaune daugėja nusiskundimų dėl blusų

R.Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pastaruoju metu padažnėjo gyventojų nusiskundimų apie blusų išplitimą gyvenamosiose ir kitose patalpose.

Kauno visuomenės sveikatos centras atkreipia dėmesį, kad ankstyvo rudens laikotarpiu ypač daug blusų prisiveisė daugiabučių namų rūsiuose, įvairiose pastatų pagalbinėse patalpose.

Kauniečius atakuoja blusos: į dieną penki skambučiai 15 nuotr.

Dažniausiai į minėtas patalpas lengvai patenka bešeimininkės katės, graužikai (žiurkės, pelės), kurie migruodami platina blusas kitose teritorijose. Ten susiradusios prieglobstį, blusos dauginasi ir nuolat puola gyventojus, kurie jas parsineša į butus ar kitas gyvenamąsias patalpas.

Blusų įkandimas sukelia odos sudirginimą ar niežėjimą, o kai kuriems žmonėms net alergiją, o masinis blusų antpuolis gali sukelti ir kitus sveikatos sutrikimus, ar net užkrėsti jų pernešamų užkrečiamųjų ligų (pvz. tuliaremijos, pseudotuberkuliozės, bruceliozės, juodligės ir kt.) sukėlėjais.

Blusos ir jų keliama rizika sveikatai

Blusos – tai maži besparniai vabzdžiai, paplitę visame pasaulyje, įskaitant ir Antarktidą. Jų priskaičiuojama apie 1000 rūšių, Lietuvos faunoje – apie 15 rūšių. Labiausiai paplitusios blusų rūšys: žmoginė blusa (Pulex irritans), šuninė ir katininė blusos (Ctenocephalides canis, Ctenocephalides felis), žiurkinės blusos (Xenopsilla cheopis, Ceratophyllus fasciatus), naminės pelės blusa (Leptopsylla segnis) ir kt. Blusos dažniausiai padeda po 2-6, rečiau 10-15 kiaušinių vienoje dėtyje. Per savo gyvenimą žmoginė blusa padeda iki 500 kiaušinėlių. Blusų patelės kiaušinius deda gyvūnų kailyje, graužikų urvuose ir lizduose, žmogaus būste (kiaušinėlių galima aptikti dulkėse ir šiukšlėse, esančiose grindų plyšiuose, kilimuose). Karštą vasarą blusos gerai dauginasi ir atviroje gamtoje: sausose augalų atliekose, smėlėtoje dirvoje ir t.t

Dauguma blusų parazituoja ant daugelio rūšių gyvūnų, tačiau kai kurios turi ryškiai apibrėžtą šeimininkų spektrą.

Patinai ir patelės turi duriamojo-siurbiamojo tipo burnos organus ir minta tik šiltakraujų gyvūnų krauju. Blusų maitinimosi dažnumas ir trukmė skirtingoms rūšims nevienoda. Vienos pasisotina per 5-10 min. ir per parą maitinasi 5-6 kartus, kitos valgo žymiai ilgiau ir rečiau. Siurbdama kraują, blusa su seilėmis į žaizdelę suleidžia medžiagų, sukeliančių įkandimo vietos uždegimą, o masinis blusų antpuolis gyvūnams gali sukelti mažakraujystę ir išsekimą. Ne visos blusų rūšys puola žmogų.

Žiurkių, naminių pelių, kačių ir šunų blusos gali pernešti žiurkinės dėmėtosios šiltinės sukėlėjus (Rickettsia moseri). Blusos organizme riketsijos dauginasi ir išlieka gyvybingos apie mėnesį laiko. Žmogus užsikrečia riketsioze, kai blusa siurbia kraują, arba kai ant odos ir gleivinių patenka infekuotų blusų išmatų. Blusos gali pernešti tokias pavojinga užkrečiamąsias ligas, kaip maras, tuliaremija ir kt. Žiurkių blusos, pernešančios marą, gali keisti šeimininką, tuo sudarydamos epidemiologinį pavojų išplisti susirgimui. Savo palikuonims ligos sukėlėjų blusos neperduoda, tačiau jų organizme esantys mikrobai gali išlikti gyvybingi visą blusos gyvenimą.

Blusų organizme ilgai išlieka ir kiti ligų sukėlėjai: tuliaremijos, pseudotuberkuliozės, bruceliozės, juodligės ir kt. bakterijos, kai kurių hemoraginių karštinių virusai. Kačių, šunų, žiurkių blusos gali būti kai kurių parazitinių kirminų tarpiniais šeimininkais.

Kaip kovoti su blusomis?

Priemonių pasirinkimas priklauso nuo blusų gyvenamosios vietos. Gyvenamosiose ir kitose patalpose blusų antplūdį dažniausiai lemia rūsiuose ir palėpėse gyvenančių benamių kačių ar graužikų gausa. Blusos gali veistis ir netvarkinguose butuose, ant gyvūnų poilsio kilimėlių, šunų būdoje, pelių bei žiurkių urvuose, paukščių lizduose. Siekiant efektyvios kenkėjų kontrolės, pirmiausiai reikia sudaryti įvairiems kenkėjams nepalankias gyvenimo sąlygas, apsaugoti pastatus, patalpas nuo galimo jų patekimo, taikyti atbaidymo priemones.

Norint išvengti blusų atsiradimo ir dauginimosi, gyvenamosiose patalpose būtina:

  • Užsandarinti visus plyšius, rūsių, kitų patalpų langus, duris, kad į patalpas nepatektų graužikai ir katės.
  •  Apie bešeimininkes kates pranešti seniūnui pagal gyvenamąją vietą bei gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai. Mažinti šių kačių populiaciją gyvenamojojoje vietoje, jas sterilizuojant bei kastruojant. Draudžiama šerti kates seniūnijos nenustatysose bešeimininkių kačių šėrimo vietose, neturint tikslų jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu (reguliavimu).
  •  Užtikrinti gyvenamųjų ir kitų patalpų higienines sąlygas, t.y. nekaupti atliekų minėtose patalpose, jas prižiūrėti nuolat valant, tiek sausu, tiek drėgnu būdu, vėdinant.
  •  Periodiškai dulkių siurbliu išsiurbti gyvenamųjų patalpų kilimus, grindis, minkštus baldus. Siurbimas ne tik pašalina blusas įvairiose jų vystymosi stadijose, bet ir paskatina suaugėlius greičiau išsiristi iš kokono, kurio neveikia insekticidai. Geriausia naudoti vienkartinius dulkių siurblio maišelius, kurie po siurbimo nedelsiant išimami iš siurblio, įdedami į sandarų celofaninį maišelį ir išmetami, kadangi dulkių siurblyje likę kiaušinėliai, lervos ir kokonai gali vystytis toliau, o suaugusios blusos gali “pasprukti” iš dulkių siurblio.
  • Drėgnu būdu išvalyti grindis, po to jas nusausinant – grindų plyšiuose gyvenančios blusų lervos blogai toleruoja tiek drėgmės perteklių, tiek ir jos trūkumą.
  • Gerai išpurtyti ar išsiurbti gyvūnų kilimėlius. Rekomenduojama bent kartą savaitėje gyvūno poilsio paklotėlį išskalbti karštame vandenyje su skalbimo priemonėmis.
  • Maudant naminius gyvūnus reikėtų naudoti specialų šampūną nuo blusų, naudoti specialius antkaklius.
  • Mažinti graužikų populiaciją gyvenamosiose patalpose, juos naikinant.
  • Atsiradus kenkėjų – blusų, būtina nedelsiant organizuoti jų naikinimą, o daugiabučių namų gyventojai turėtų pranešti savo gyvenamojo namo bendrijos pirmininkui arba administratoriui, dėl kenkėjų naikinimo.
15 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Netikėtas Kauno pareigūnų reidas: įkliuvo mišką niokojantys bernvakario dalyviai (foto)

Kauno policijos atsakas: reikalauti kito alkotesterio vairuotojas neturi teisės

Eurolygos sirgaliai išrinko Kauno „Žalgirio“ dešimtmečio komandą

„Laisvės karys“ svarbaus gyvenimo įvykio liudininkas: jaunavedžiams viskas galima?

Automobilio aksesuarai - komforto ir būtinybės elementai automobilyje

Kauno centre stūksančiame Pasakų name ne tik sekamos pasakos, bet ir švenčiami gimtadieniai

S. Skvernelis: raginame Baltarusiją surengti laisvus prezidento rinkimus

Per parą Lietuvoje – 34 nauji koronaviruso atvejai: Kauno apskrityje užsikrėtė ne tik kauniečiai

Pareigūnai pasiruošę neeiliniam savaitgaliui: ypatingą dėmesį skirs renginiams ir kurortams

Pramonės prospektas užsikišęs: eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl kaltės