„Galima išskirti dvi eismo spūsčių rūšis. Vienos susidaro vasarą, šventiniu laikotarpiu ir ilgųjų savaitgalių metu poilsiautojams masiškai važiuojant į tolimesnius Lietuvos kraštus. Kitos – miestų gatvėse, kuomet žmonės grįžta iš darbų. Eismas ypač suintensyvėja prasidėjus mokslo metams, nes iš gimtinių į didžiuosius Lietuvos miestus sugrįžta studentai. Iš bendrabučių vienu metu į darbus ar paskaitas skubantys jaunuoliai bei tėvai vežantys vaikus į darželius bei mokyklas užpildo miesto gatves, tad prasidėjus rudeniui reikia nusiteikti, jog vairuotojams stovinčiuose automobiliuose teks praleisti nemažai laiko. Didžiausios spūstys susidaro didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, nes būtent į šiuos miestus studijuoti suvažiuoja jaunimas iš visos Lietuvos. Tad natūralu, kad didesniame mieste, daugiau ir automobilių“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Pasak A. Žiukelio, eismo įvykiai piko metu įvyksta ir dėl skubėjimo bei išsiblaškymo. Žmonės prie vairo užsiima pašaline veikla, kalba mobiliuoju telefonu, nestebi situacijos kelyje ir tuomet atsitrenkia į priekyje važiuojantį automobilį. Per eismo spūstis transporto priemonės stovi labai arti viena kitos, žmonės persirikiuoja į gretimą juostą, o šio manevro metu dažnai kliudomos arti esančios mašinos. Gaišti laiko kelyje nenorintys gyventojai neįvertina galimybių tvarkingai persirikiuoti ir vadovaujasi mintimi „turbūt tilpsiu“. Tuomet ir įvyksta susidūrimai. Iš eismo spūsties ištrūkti trokštantys vairuotojai kartais net užvažiuoja ant šaligatvių, suka į priešpriešinę eismo juostą ir kitais įvairiausiais būdais bando pergudrauti kitus eismo dalyvius.
Menkos avarijos – didelės spūstys
Pasak BTA eksperto, mieste piko metu įvykę susidūrimai nėra dideli. Automobiliai apgadinami nesmarkiai, dažniausiai pažeidžiamos viena ar dvi detalės. Nors eismo įvykiai menki, tačiau gyventojai praranda daug laiko pildydami deklaracijas, o tame kelio ruože susidaro papildoma automobilių grūstis.
Autostradoje bando aplenkti ištisas mašinų kolonas
Automobilių sangrūdos, kurios susidaro per šventes ar ilguosius savaitgalius skiriasi nuo piko metu atsiradusios spūsties. Šiuo laikotarpiu užstrigusį eismą galima pastebėti ne miesto centre, tačiau prie prekybos centrų, miegamųjų rajonų, prie išvažiavimų į užmiesčio kelius, autostradoje bei magistraliniuose keliuose.
Per šventinius savaitgalius išvažiavimuose iš didmiesčio tenka stovėti ilgas valandas, nes dėl didelio automobilių skaičiaus eismas beveik nejuda. Žmonės bando gudrauti, lenkia ištisas automobilių kolonas, spūstį bando apvažiuoti kelkraščiu, o kartais, tikintis greičiau pasiekti kelionės tikslą, trumpą kelio atkarpą bando įveikti dideliu greičiu. Pasak BTA eksperto A. Žiukelio, pavojingomis sąlygomis ir dideliu greičiu važiuojantys vairuotojai patenka į skaudžius įvykius, per kuriuos nukenčia ir transporto priemonė, ir vairuotojas.
Sunkvežimių vairuotojams pavojų kelia kaitra
Į automobilių grūstis patekusius vairuotojus vargina ne tik ilgos valandos kelyje, tačiau ir nepalankios oro sąlygos. BTA ekspertai išanalizavo duomenis ir išnagrinėjo, kaip transporto priemonių vairuotojus veikia kaitra. Pasirodo, jog lengvųjų automobilių vairuotojams saulės skleidžiama šiluma nėra pavojinga, nes avaringumo rodiklis beveik nesikeičia. Tačiau sunkvežimių vairuotojams karštis eismo įvykių riziką smarkiai padidina. Termometro stulpeliui viršijus 30 laipsnių karščio, statistiškai įvyksta dvigubai daugiau sunkvežimių avarijų, nei esant 20-25 laipsnių šilumos.
Pasak A. Žiukelio, tokią transporto priemonę vairuoti daug sunkiau, prie vairo sėdintys asmenys privalo būti daug atidesni, dažnai jie turi įveikti ilgas distancijas, o karštis padidina nuovargį. Lietuvos sunkvežimių parkas nėra naujas, tad ne kiekviename sunkvežimyje galima rasti kondicionierių, kuris vairuotojams padėtų atsigaivinti.
Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA klientų aptarnavimo tinklas – vienas plačiausių Lietuvoje. Šiuo metu veikia 107 bendrovės atstovybės, klientais kasdien rūpinasi daugiau nei 400 darbuotojų. 2014 m. bendrovė užregistravo 39 tūkst. naujų įvykių ir išmokėjo apie 27 mln. eurų draudimo išmokų. Pernai ne gyvybės draudimo bendrovė vidutiniškai per vieną mėnesį išmokėjo virš 2 mln. eurų, per vieną darbo dieną išmokėjo vidutiniškai po 100 tūkst. eurų arba per vieną darbo minutę vidutiniškai išmokėjo po 200 eurų draudiminių įvykių žaloms padengti. Šiais metais bendrovė pradėjo teikti naują paslaugą turto draudimo klientams – pagalbą namuose.
