Dėl mažo kritulių kiekio nuseko didžiosios Lietuvos upės, hidrologai teigia, kad greičiausiai jos seks dar labiau, tačiau pavojinga situacijos nelaiko.
Labiausiai nuseko didžiausios upės – Nemunas ir Neris, kurios prasideda Baltarusijoje, ten šią vasarą taip pat dominuoja sausringi orai.
„Dabar situacija yra nekokia – nusimato labai šilti sausi orai pusę rugpjūčio mėnesio, praktiškai nebus lietaus, todėl dauguma upių gali nusekti“, – BNS sakė Hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis.
Neries vandens lygis pastaruoju metu buvo žemesnis už vidutinį daugiametį liepos mėnesio vandens lygį, tačiau stabilus.
Nemune situacija prastesnė – vandens lygis jame labai žemas. Ties Druskininkais nuo liepos 8 dienos, ties Nemajūnais nuo liepos 18 dienos, o Kaune nuo liepos 19 dienos vandens debitas yra sumažėjęs iki gamtosauginio – minimalus, kuris reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos.
Pakelti vandens lygį Nemune būtų įmanoma Kauno marių sąskaita: paprastai tvenkiniuose susikaupia pavasario potvynio vanduo, kurį, esant reikalui, galima vėliau išleisti. Tačiau šiemet potvynio nebuvo, todėl tvenkiniuose papildomo vandens taip pat nėra. Kauno mariose vandens lygis irgi yra ties kritine riba.
Pasak A. Kajučio, tikėtina, kad iki gamtosauginio debito vanduo nuseks ir kitose Lietuvos upėse – vandens lygis gali nukristi dar apie 15 centimetrų.
„Kai upės labai nusekusios, pavojinga gyviesiems organizmams, kurie gyvena vandenyje: ir mikroorganizmams, ir aukštesnėms rūšims, žuvims, tačiau svarbiausias dalykas yra vandens kokybė: jeigu vanduo yra švarus, nėra tokia didelė blogybė mažas jo kiekis“, – kalbėjo hidrologas.
Jo teigimu, dabar gera ar labai gera yra trečdalio Lietuvos upių vandens kokybė. Jis ragina tausoti karščio alinamą gamtą ir stengtis kuo mažiau vandenį teršti.
Hidrometeorologijos tarnyba šią savaitę prognozuoja rekordinius šių metų karščius, kurie sieks 35 laipsnius karščio. Atvėsimo artimiausiu metu neprognozuojama.
