Šančiai – išskirtinis Kauno rajonas, kuriame persipina paveldo ir naujesnių statinių, miesto ir gamtos kontrastai. Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai keliauja po pagrindines Žemųjų Šančių vietas, kur renkasi žmonės. Žinoma, pagrindiniu akcentu išlieka Panemunės tiltas, mat po jo atidarymo, į Šančius suplūs dar daugiau žmonių.
Pasivaikščiojimą pradedame nuo Nemuno pakrantės. Yra keli privažiavimai prie vandens, nuo kur matosi didingoji Kristaus prisikėlimo bažnyčia ir tolimieji kitų rajonų stogai. Ypatingai čia gražu vakare, kai pradeda temti, mat miesto šviesos pradeda žaižaruoti Nemuno vandenyje.
Nors oficialių paplūdimių Šančiuose nėra, tačiau vietiniai gyventojai pamėgę kelias Nemuno vietas. Pakrantėje yra smėlingų vietų, kurios nė kiek neprastesnės už oficialiuosius Kauno paplūdimius. Skirtumas tik toks, jog čia patys gyventojai saugo vieni kitus nuo pavojų vandenyje.
Žinoma, maudynės – ne pagrindinis Nemuno pakrantės akcentas. Svarbiausia yra pats vanduo, prie kurio smagu pasivaikščioti, pajusti ryšį su gamta, mat yra ir takeliai, ir didžiausia Baltijos šalyse gulbių šėrykla. Tai patogi vieta laisvalaikiui, mat yra ne taip toli nuo paties miesto centro.
Laukia išsvajotojo tilto
Antradienį miesto valdžia pritarė, jog skolinsis pinigų Panemunės tilto darbams apmokėti. Tuo tarpu tiek Šančių, Panemunės bei viso miesto gyventojai nekantriai laukia lapkričio 1-osios dienos, mat tuo metu numatyta simbolinė juostelės perkirpimo ceremonija.
Panemunės tilto atidarymas padidintų automobilių srautus į Šančius ir iš jų, tačiau kartu ir palengvintų kasdienines keliones. Ši miestui svarbi arterija uždaryta nuo 2012-ųjų, tad keliai, vedantys link tilto, jau pradėjo kerpėti, bet greitu metu gyvenimas pradės virti dar smarkiau.
Įdomus Šančių veidas
Šančiai tikrai išsiskiria iš kitų miesto rajonų savo veidu. Įvažiavus į Šančius pasitinka gyvenamieji namai, nuo kurių dvelkia senove. Tačiau gyventojai patys labai stengiasi išsaugoti paveldinį turtą, tad nemažai investuoja ir kuria gražesnę aplinką bei patys kovoja už istorijos išsaugojimą. Štai puikus bendruomenės pavyzdys buvo tuomet, kai būsimojo prekybos centro vietoje darbininkai buldozeriais nugriovė paveldo rūsius. Tuomet Šančių gyventojai susivienijo ir užvertė įvairias institucijas skundais ir siekiais išsaugoti tai, kad daro rajoną išskirtiniu.
Dar vienas geros kaimynystės pavyzdys Šančiuose – „Pušaitės” bendrija. Bene 47 metus gyvuojanti bendruomenė užkrečia kitus gerais darbais ir puoselėja patiems tvarkyti savo aplinką. Gyventojai patys susiremontavo daugiabutį ir tokia iniciatyva paskatino ir aplinkinių namų gyventojus. Prieš keletą metų bendrijos pirmininkas sakę, kad nereikia būti provincialais ir namai nesibaigia ties durimis, taip paskatindamas žmones dalintis idėjomis ir gerais darbais.
Šioje Kauno vietoje galima rasti ir senąsias kareivines. Dalis pastatų jau atnaujinta ir pasitinka gyventojus savitu raudonų plytų stiliumi. Kiti kareivinės pastatai išgyvena sunkius laikus, tad įsipaišydami tarp gyvenamųjų namų ir atremontuotų kareivinių pastatų, sukuria savotišką kontrastą, kurį galima rasti tik Šančiuose.
Žinoma, čia sutinkame ne tik privačius kelių aukštų paveldo saugomus namukus, bet taip pat ir daugiabučius, kurie neleidžia Šančių išmesti iš miesto konteksto.
Gyventojai apie Šančius
Patys Šančių gyventojai tikina, jog gyventi būtent šioje miesto dalyje jiems yra tikra garbė, mat čia išaugo ne vienas žymus Lietuvos žmogus. Šančiai į gyvenimą išleido Kosto Smorigino šeimą, žymią poetę Janiną Degutytę. Čia gyveno Klaipėdos teatro aktoriaus Romualdo Grincevičiaus šeima bei daugybė kitų žymių šalies žmonių.
Šiaip vietiniams gyventojams patinka šio rajono atmosfera. Jų žodžiais tariant, čia gyvena draugiška bendruomenė, kuri ne tik savo keturiomis sienomis, bet taip pat ir kaimyno pastoge.
Žinoma, gyventojai neslepia, jog kartais kyla nesutarimų ir tada po rajoną vaikščioti būna nejauku ir baisoka. Ko gero, geriausias pavyzdys buvo tuomet, kai Šančiuose įvyko susišaudymas, kurio metu žuvo dvidešimtmetis. Tiesa, nelaimė įvyko Aukštuosiuose Šančiuose, tačiau nesaugumo banga atsirito ir iki Žemųjų Šančių. Visgi, gyventojai pasakoja, jog nelaimės gyventojus įbaugina tik laikinai, mat stiprus bendruomenės jausmas greitai nugali baimes.
