Kaune, dešiniajame Neries upės krante, jau kurį laiką stebimi teritorijos tvarkymo darbai. Apleistoje pakrantėje ruošiamasi naujo statybų projekto vykdymui. 3,4 ha ploto sklype iškils gyvenamieji namai, verslo patalpos ir viešosios erdvės kauniečių poilsiui.
[galerija kiek=””]
Projektą vykdo penkis dešimtmečius veikianti Lietuvos statybos bendrovė „YIT Kausta“. Įmonės pasiruošimas projektui truko trejus metus. Per juos buvo organizuotas viešas architektų konkursas, pagal nugalėtojų darbus parengtas projekto detalusis planas, atlikti reikalingi hidrologiniai, geologiniai, poveikio aplinkai, poveikio nekilnojamojo turto vertybėms ir kiti tyrimai, kurių išvados išnagrinėtos kartu su Kauno miesto urbanistais ir architektais. Gavus teigiamas tyrimų išvadas buvo parengtas dambos (apsauginio pylimo) techninis projektas, gautas leidimas ir pradėti statybos darbai.
Tai pirmasis toks projektas Kaune, vykdomas dešiniajame Neries upės krante, iš kurio atsivers vaizdas į Kauno pilį. Tad išskirtinėje miesto vietoje prasidėjusios statybos patraukė visuomenės dėmesį ir sukėlė diskusijų dėl apsauginio pylimo įrengimo.
Patikimai saugos sklypą
Teritorijos plėtra Kaune Brastos gatvėje buvo pradėta nuo hidrotechninio statinio įrengimo, siekiant patikimai apsaugoti sklypą nuo upės užliejimų bei ledonešio. Apsauginę dambą suprojektavo viena iš Europos inžinerijos ir konsultacijų lyderių „Sweco“ grupės įmonė „Sweco hidroprojektas“, rengusi Šventosios uosto teritorijos plėtros, naujo keleivinių ir krovininių keltų terminalo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir kt. inžinerinius projektus.
Pasak įmonės techninio direktoriaus Gintaro Motiejaičio, statinio projektavimo darbai užtruko 18 mėnesių. Dambos padėtį teritorijoje ir jos inžinerinius sprendinius teko derinti atsižvelgiant į architektų sumanymus ir projekte numatytus planus įrengti viešąsias erdves – pėsčiųjų ir dviračių takus, priėjimo prie vandens aikšteles.
G. Motiejaičio teigimu, suprojektuotos dambos viršaus altitudė – 28 m virš jūros lygio – buvo parinkta griežtai vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu, siekiant apsaugoti teritoriją nuo užliejimo potvynių Neries ir Nemuno upėse metu. Statinys suprojektuotas atlaikyti potvynius, pasitaikančius kartą per šimtmetį. Tad nors jų grėsmė ir nėra didelė, sklypas bus apsaugotas net didelių potvynių metu.
Hidrotechnikų išvada: būtina tvarkyti Neries upės vagą
Ruošiantis statybos darbams, Aleksandro Stulginskio universiteto Hidrotechnikos katedros docentas dr. Arvydas Šikšnys ir Vandens išteklių inžinerijos instituto doc. dr. Antanas Dumbrauskas ištyrė upės hidraulinį ir hidrologinį režimus esamomis sąlygomis, įvairius Neries vagotvarkos variantus, modeliavo apsauginės dambos poveikį upės vandens lygiams bei tėkmės greičiams, ledonešio praleidimo sąlygoms ir galimoms upės vagos deformacijoms.
Doc. dr. A. Šikšnio teigimu, ledonešio grėsmė iškyla tuomet, kai upės vagoje yra susidariusių salų, seklumų, posūkiuose, kaip yra Neries ruože ties Radikiais. Šiose vietose gali susidaryti ledų sangrūdos, dėl to didėja pakrantės teritorijų užliejimų tikimybė ledonešio metu. Panaši padėtis šiuo metu stebima ties P.Vileišio tiltu, kur upės vagoje yra susiformavęs ištisas salynas, o tėkmė potvynio sąlygomis yra prispaudžiama prie kairiojo kranto ir didina jo išplovimo pavojų.
„Sklypas, kuriame iškils pastatai, yra galimo užliejimo zonoje. Remdamiesi tyrimų rezultatais rekomendavome ištiesinti kranto liniją statant apsauginę dambą ir kompleksiškai sutvarkyti Neries upės vagą taip, kad upė taptų estetiškai patraukli, nekiltų grėsmės potvynių metu,– pabrėžė doc. dr. A. Šikšnys. – Be to, būtų sutvarkyta ir miesto reikmėms pritaikyta šiuo metu nenaudojama pakrantės teritorija, kaip tai daroma civilizuotose šalyse“.
Tad sklypo vystymo planai buvo koreguojami atsižvelgiant į mokslininkų pateiktas rekomendacijas Neries vagotvarkos darbams.
Įrengtą dambą padovanos Kaunui
Baigus statybos darbus, „YIT Kausta“ iniciatyva ir finansinėmis lėšomis įrengta damba bus perduota Kauno miesto savivaldybei.
Pasak bendrovės vyriausiojo architekto Vytauto Janušaičio, suprojektuota damba yra aptaki, suformuota terasinė konstrukcija. Kiekviename terasos lygyje bus įrengti pėsčiųjų arba dviračių takai. Žemiausiame dambos lygyje nutiestu taku bus galima prieiti iki pat upės. Dambos viršutinę šlaito dalį numatyta apželdinti. „Sieksime suformuoti erdvę, kurioje kauniečiams būtų gera ilsėtis. Vaikščiojant prie upės bus galima grožėtis kitame krante stovinčia Kauno pilimi,“, – pasakojo architektas.
Projekto planas – vientisos kratinės projektas – parengtas net 1,5 km ilgio teritorijai. Šiuo metu „YIT Kausta“ vystomame sklype nėra galimybės įrengti uosto laivams dėl itin seklios upės vagos, tačiau tolimesniame teritorijos plane yra numatytas ir pantoninis laivų uostas.
Įrengus apsauginę dambą, bus galima saugiai vykdyti statybos darbus ne tik šiuo metu „YIT Kaustos“ vystomame sklype, bet ir aplinkinėje teritorijoje.
Reikia išmanymo ir investicijų
Viena iš priežasčių, kodėl statybų projektai pakrantėse sunkiai skinasi kelią Lietuvoje – investicijų ir patirties stoka. Reikia ne tik sukurti tinkamus, urbanistinėje aplinkoje gerai derančius architektūrinius sprendimus, bet ir suvaldyti minėtas vandens keliamas grėsmes, įvertinti paviršinio ir gruntinio vandenų poveikį.
Pasak G. Motiejaičio, statybos ant upės kranto – techniškai vienos sudėtingiausių: „Būtina teisingai įvertinti vandens poveikį statybos darbams ir būsimiems statiniams. Artima vandens kaimynystė neišvengiamai verčia naudoti nestandartines hidrotechninių statinių įrengimui būtinas priemones ir būdus. Pavyzdžiui, rinktis specifines, tvirtesnes ar vandeniui atsparias medžiagas, naudoti atsitvėrimo nuo vandens priemones, dalį darbų vykdyti po vandeniu ir pan.“.
V. Janušaičio teigimu, Suomijos koncernui YIT priklausanti „YIT Kausta“ vykdydama šį projektą remiasi kolegų patirtimi. Gegužės pabaigoje Helsinkyje YIT baigė gyvenamųjų namų statybų projektą ant jūros kranto. Dalis butų šiuose namuose įrengta virš jūros.
„Vykdant projektą kolegoms taip pat teko įveikti nemažai iššūkių – pvz., suvaldyti jūros bangų mūšos jėgą, apsaugoti statinius nuo žiemą susidarančių ledo luitų sangrūdų. Tačiau nepriklausomai nuo gamtinių sąlygų, pasitelkiant patyrusių specialistų komandas, šiuolaikines inžinerines technologijas, įmanoma suteikti galimybę žmonėms gyventi bene gražiausiose miesto vietose – pakrantėse“, – tvirtina V. Janušaitis.
Statybos pakrantėje – ne pirmos, Lietuvoje vykdomos „YIT Kausta“. Vilniuje Neries pakrantėje bendrovė yra sėkmingai įgyvendinusi du gyvenamųjų namų projektus Žirmūnuose, šiuo metu vykdo projektą Sporto gatvėje.
