Seime prabilo atvirai: šauktinių grąžinimas nebus laikinas

Asociatyvi nuotr. / R.Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kai valstybės lyderiai paskelbė apie privalomosios pradinės karo tarnybos grąžinimą, buvo kalbama apie laikiną šauktinių kariuomenės atnaujinimą – tik penkeriems metams. Tačiau, panašu, kad tai buvo tik kalbos.

Rukloje atidarytos didžiausios Baltijos šalių karinės pratybos 35 nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Darbo partijos atstovas Artūras Paulauskas teigia, kad šauktiniai turi likti ilgiau nei penkeri metai – galbūt visam laikui.

Tai jis pareiškė Seime ketvirtadienį vykusioje diskusijoje apie Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politiką.

„Akivaizdu, kad šiuo metu turime per daug individualaus neparengtojo rezervo, kuriam prieš įsiliejant į ginkluotąsias pajėgas reikalingas mokymas, ir per mažai parengtojo rezervo, kuris dešimčių valandų laikotarpyje galėtų stoti į mūšį. Šauktinių karių tarnyba padės rezervo klausimą išspręsti, tačiau kiekvienais metais Seime reikės įstatymu tvirtinti šauktinių narių skaičių. Tuo galima daug spekuliuoti, todėl ryžtas turi likti ir, manau, ilgiau nei penkeriems metams. Spręskime, ar tik penkerius metus mums reikia šauktinų. Kaip šio komiteto pirmininkas galiu pasakyti, kad reikia ilgiau – gal net visam laikui“, – sakė A. Paulauskas.

Panašiai yra kalbėjęs ir opozicijos lyderis, konservatorius Andrius Kubilius, kurio teigimu, nuolatinė šauktinių sistema būtina norint turėti parengtąjį rezervą, nes nėra jokių požymių, kad per penkerius metus kas nors keisis.

Jis net darė prielaidą, kad Vladimiras Putinas valdžioje Rusijoje gali išlikti dar bent dvidešimt metų: tai reiškia apie dvidešimt metų nesaugumo Lietuvai be garantijų, kad vėliau bus geriau.

Diskusijoje kalbėjęs A. Paulauskas pabrėžė, kad Rusija nėra pajėgi šiuo metu inicijuoti karinio konflikto prieš NATO, tačiau Vakarų šalys, jo nuomone, nejaučia, jog gyvename hibridinio karo zonoje.

Pasak politiko, Lietuva turi užsitikrinti, kad informacinis, kibernetinis ar kitoks užpuolimas būtų aiškiai prilyginamas ginkluotam užpuolimui.

„Tai mūsų užsienio politikos uždavinys“, – teigė A. Paulauskas.

„Matome Rusijos karinės galios demonstravimą, pasireiškiantį jau ne tik didelio masto pratybomis čia, šalia Lietuvos, Karaliaučiuje, bet ir šios srities tikslinį militarizavimą. Noriu priminti, kad tokios pratybos kaip „Zapad“ yra puolamojo scenarijaus, kai inscenizuojamas bent vienos NATO šalies užpuolimas“, – teigė Darbo partijos atstovas.

Diskusija Seime surengta dar anksčiau Lietuvoje politinėms partijoms sutarus dėl finansavimo didinimo krašto apsaugai. Partijos sutarė, kad gynybos finansavimas 2020 m. pasieks 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiems metams asignavimai krašto apsaugai siekia 1,11 proc. nuo BVP.

Kaip teigia krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kitais metais gynybos finansavimas turi didėti iki 1,46 proc. nuo BVP.

„Kitų metų pirminis projektas, kuris svarstomas Vyriausybėje, numato jau turėti 1,46 proc. BVP“, – sakė J. Olekas.

Iš kur kyla grėsmės: iš visur

Diskusijoje dalyvavo ir naujasis Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis pateikė savo vadovaujančios institucijos įžvelgiamas grėsmes. Savo pristatymą jis pradėjo nuo Rusijos Generalinio štabo vado Valerijaus Gerasimovo doktrinos, kurios esmė nykstančios ribos tarp karo ir taikos. Pasak D. Jauniškio, būtent tokiose situacijose išauga žvalgybos institucijų – tarp jų ir VSD – reikšmė.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu kyla labai rimtos grėsmės kibernetinio saugumo srityje, tačiau detaliau apsistojo ties šnipinėjimu.

„2014 m. buvo išsiųsti trys diplomatai, Rusijos saugumo agentai, kurie dirbo po diplomatine priedanga. Kitas dalykas, su kuo mes susiduriame, tai netradicinė priedanga. Puikiai žinoma faktą, kad šiais metais buvo sulaikytas FSB agentas, pulkininkas leitenantas, dirbęs Rusijos saugumo tarnyboms. Netgi ne po priedanga“, – sakė D. Jauniškis.

„Susiduriame su intensyvesniais bandymais verbuoti mūsų piliečius, ypatingai taikiniais tampa žmonės, kurie išvažiuoja į Rusiją ar Baltarusiją. Pasienyje yra terorizavimo atvejų“, – pridūrė VSD vadovas.

D. Grybauskaitė: šauktiniams Rukloje bus sudarytos geriausios sąlygos 27 nuotr.

Kalbėdamas apie informacinę Rusijos įtaką, D. Jauniškis pabrėžė Rusijos siekį daryti įtaką informacijos priėmėjams, palaužti tautos valią priešintis ir nupiešti Rusiją kaip neagresyvią šalį. Su Rusijos grėsme D. Jauniškis susiejo ir įvairius protestus prieš NATO, istorijos diskusijas, piešiant naratyvą, esą Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) kunigaikščiai kilę iš Baltarusijos.

Pasak VSD vadovo, Rusijos interesus atitinka net protestai prieš Vyriausybę ar politikų veiklą. Grėsmes D. Jauniškis įžvelgė ir šratasvydžio klubų veikloje, nes šios grupės iš esmės ruošiasi veikti kaip diversinės grupės šalies viduje.

35 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kauno koronaviruso dienoraštis #12

Pranešama apie pirmąją mirtį Marijampolėje nuo koronaviruso

„Maxima“ į Kauną atskraidino vienkartinių kaukių

Kuris verslas vėl galėtų pradėti dirbti karantino metu?

Lietuvos vaistines pasiekė šimtai tūkstančių medicininių kaukių

Dėl koronaviruso infekcijos 19 pacientų gydoma reanimacijoje

Paskelbta, kaip pranešti apie darbuotojų prastovas įmonėse dėl karantino

Įspėja epidemiologė – koronaviruso pikas dar tik artėja

G. Nausėda: karantinas tikrai bus pratęstas

Tiesioginė transliacija: Lietuvos vyriausioji epidemiologė L.Ašoklienė apie koronaviruso plitimą Lietuvoje