Pirmadienį buvo tikrinamos abiturientų istorijos žinios – jie laikė valstybinį istorijos brandos egzaminą. Nors prieš egzaminą abiturientai neslėpė jaudulio, po jo daugelis išėjo su šypsenomis – egzaminas nustebino savo paprastumu.
Nors egzaminui buvo skirtos trys valandos, pirmieji abiturientai išėjo praėjus vos pusantros valandos nuo jos pradžios.
Nustebino lengvos užduotys
„Tai, kad labai lengva buvo, paprasta viskas. Užduotys daug kartų lengvesnės nei buvo bandomajame egzamine. Istorija mums buvo labai įdomus mokslas, mokytoja labai gerai viską išmokė, tai ir laikėm savo malonumui. Istoriją gerai suprantam“, – pasakojo dvyliktokai Armantas, Vitalijus ir Jonas.
Anot Vitalijaus , istorija – ne matematika. Žinai arba ne. Todėl ir iš egzamino jie išėjo dar likus valandai iki jo pabaigos.
„Laiko labai daug duota. 30 testo klausimų ir 30 kitokių – kam čia 3 valandas gaišti? Suprantu, per anglų, lietuvių egzaminus reikia rašinius rašyti, yra ką apgalvoti, o čia – paprasta“, – juokėsi jie.
Įvardijo pagrindines temas
Abiturientai pasakojo, kad pagrindinės egzamino temos: Krėvos sutartis, Liublino unija, Korėjos karas, Prancūzijos revoliucija ir Lietuvos istorija – Sovietų sąjungos vaidmuo, KGB organizacija, emigrantai ir išeiviai.
Sunkiausia užduotimi jie įvardijo tą, kurioje reikėjo išnagrinėti lietuvių chartiją.
„Pirmą kartą apie tokią girdėjom“, – vienas per kitą pasakojo jie.
Dvyliktokai pripažino lankę ne visas istorijos pamokas mokykloje, todėl gerais pažymiais pasigirti negalėjo. Vis dėlto iš egzamino vaikinai tikisi gauti gerus įvertinimus.
Mokykloje buvo sunku, per egzaminą lengva
Su šypsena apie egzaminą kalbėjo ir dvyliktokė Vita Lina. Iš egzamino ji išėjo po pusantros valandos.
„Normaliai. Nebuvo taip sunku. Testas – labai lengvas, šaltiniai pasirodė dar lengvesni, nors jų išnagrinėti reikėjo daug 2-3 lapai buvo vien šaltiniai“, – pasakojo mergina.
Egzaminas, palyginus su bandomuoju egzaminu ir pamokose spręstomis užduotimis, jai pasirodė lengvas.
„Egzamine viskas buvo daug aiškiau – aiškūs šaltiniai, orientyrai, pavadinimai. Kai mokykloje duoda užduotis – nei žodžių, nei žmonių nesimato, reikia ieškoti kabliukų, o čia – daug lengviau“, – sakė ji.
Sunkiausia – karikatūros
Sunkiausia jai buvo nagrinėti karikatūras. Jų egzamine buvo 2.
„Jose buvo nupiešti kažkokie žmonės, reikėjo parašyti, koks tai įvykis ir panašiai, įvardyti problemas. Be tai labai sunku nebuvo, nors nežinau daug istorinių įvykių“, – pripažino ji.
Pasak merginos, istorijos egzamino rezultatas jai nėra svarbus – stojant į išsvajotą specialybę – aviacijos vadybą – reikia istorijos dalyko metinio pažymio.
„Svarbiausi man – anglų ir lietuvių egzaminai. Mokykloje iš istorijos turėjau 7“, – sakė ji.
Tikisi surinkti trečdalį taškų
Lengvas egzaminas pasirodė ir drauge iš jo išėjusioms bendraklasėms Gabrielei, Justinai ir Evelinai. Merginos sakė pernelyg istorija nesidomėjusios, tad tikisi iš egzamino surinkti bent trečdalį taškų.
Sunkesnis egzaminas pasirodė tik Evelinai.
„Nelabai moku istorijos, bet irgi tikiuosi bent 30 proc. taškų surinkti. Sunkiausia užduotis man buvo apie Prancūzų revoliuciją“, – įspūdžiais po egzamino dalijosi mergina.
Savo ruožtu Gabrielei sunkumų sukėlė testas, kuriame buvo daug klausimų iš Konstitucijos.
„Čia jau žinai arba ne. Negali improvizuoti“, – šyptelėjo mergina.
Anot dvyliktokių, pagrindinės egzamino temos: Korėjos karas, Prancūzijos revoliucija ir LDK istorija.
„Nežinojome, ir kas ta Lietuvos chartija, bet į kelis klausimus apie tai pavyko atsakyti iš šaltinių“, – džiaugėsi jos.
