Švietimo ministerija užsimojo padaryti šalies mokyklų pertvarkas, po kurių neliks nei vienos vidurinės mokyklos. Vykdant tokią reformą, Vilijampolė bei Šančiai lieka ir be vidurinės mokyklos, ir be gimnazijos, o vyresniųjų klasių mokiniai išspiriami lauk.
Šiandien simbolinę vidurinės mokymosi įstaigos laidotuvių akciją surengė Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos bendruomenė. Jei rytoj miesto taryba pritars Švietimo skyriaus siūlymams, mokykla nebus akredituota ir neteks 11-12 klasių mokinių.
Žadėta gimnazija tapo pagrindine mokykla
Portalas „Kas vyksta Kaune“ yra skelbęs panašią situaciją, kuomet ilgosios gimnazijos statuso neteko Juozo Urbšio katalikiška vidurinė mokykla. Prieš savaitę šios mokymo įstaigos bendruomenė apkabino rankomis mokyklą, siekiant nenuvilti tiek mokinių, tiek tėvų ir leisti vaikams mokytis vienoje mokykloje nuo pirmos iki dvyliktos klasės.
Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos likimas toks pats: buvo žadėta, jog mokykla galės tapti ilgąją gimnazija ir išsaugoti mokinius, tačiau nuo rudens vyriausiųjų klasių moksleiviai į pamokas turės rinktis jau kitos mokyklos klasėse.
Tiesa, šiais mokyklai buvo suteiktas ir katalikiškos mokyklos vardas, tačiau po kelių mėnesių savavaldybė jį atšaukė. Ir šį kartą nėra paaiškinama, kokiais kriterijais remiamasi, kad mokykla staiga nebegali būti ilgąją gimnazija.
„Vaikai yra diskriminuojami ir kaip galima iš jų taip tyčiotis, juk jie mūsų ateitis. Mes negalime rodyti tokio pavyzdžio, kad vieną mėnesį jūs čia mokotės, kitą – jau kitur“, – piktinosi mokytoja.
Negelbsti ir išskirtinumas
S. Lozoraičio mokykla išskirtinė ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje, nes tai pirmoji vidurinė mokykla, kurioje mokiniai gali susipažinti dar su kitomis profesijomis. Pasikeitus naujam direktoriui, buvo pradėta įgyvendinti profesinio mokymo programos. Šiuo metu mokykloje vykdomos 16 profesinio ugdymo programos.
„Mokykloje techninis ugdymas vykdomas nuo mažų klasių. Iš 16 turimų programų, mokiniai gali rinktis ir iš arčiau prisiliesti. Gal vieniems tai pagelbės pasirinkti ateities profesiją, o kiti kaip tik nuspręs, jog tokie darbai ne jiems. Visos mokyklos taikosi į šimtukus rezultatuose, o mes orientuojamės į profesinį mokymą“, – pasakojo S. Lozoraičio mokyklos direktorius Renaldas Baranauskas.
Visgi, toks mokyklos savitumas yra ne argumentas valdininkams. Jie tikina, jog tokius mokymus pradėta rengti visai neseniai, tad mokykla nepatirs nuostolių.
„Kauno mieste visos mokyklos yra savitos, galinčios pasigirti įvairiais rezultatais. O S. Lozoraičio mokykla profesinio ugdymo programą pradėjo vykdyti tik dabar“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė Švietimo ir kultūros įstaigų veiklos analizės skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.
Rajone nelieka nei vidurinės mokyklos, nei gimnazijos
Bendruomenė sunerimo ne tik dėl to, jog uždaroma mokykla, kurioje vaikai augo. Rytojaus tarybos posėdžio mokiniai, mokytojai ir tėvai laukia su nerimu. Jei politikai pritars ir mokyklos neakredituos, tai rajone neliks nei vienos gimnazijos, tad 11-12 klasių mokiniams teks ieškoti kitų vietų.
„Važinėti per keletą autobusų į kitus miesto rajonus yra labai nesaugu. Jei dar nori lankyti būrelį, tai kol grįš iš kitos mokyklos, paruoš pamokas, niekur nebespės. Mūsų mokykla yra kaip donorai kitoms gimnazijoms, kurios pačios nesugeba surinkti mokinių“, – nuogąstavo mokinių mama.
Panaikinus vidurinę mokyklą, būtų užkertamas kelias vaikams tobulėti. Mokyklos bendruomenė tikina, jog mokiniai į kitur rajonus vargu ar važiuos, todėl Vilijampolė liks visiškoje atskirtyje, kur bus pigūs butai, kuriuose gyvens neišsimokslinę gyventojai.
„Pusę mokyklos mokinių yra socialiai remtini. Dėl socialinio pažeidžiamumo jie nepateks kitur. Jei šeima augina vieną vaiką, tai jam apmokėti pietus ir kelionės išlaidas dar įmanoma, tačiau jei šeimoje auga trys? Tokios išlaidos daugeliui mūsų mokyklos šeimoms yra per didelės, tad šiame rajone dar labiau didės socialinė atskirtis. Jei čia mes dar sugebėtumėme vaikus išlaikyti, tai kitur jie, ko gero, iš vis neis“, – susirūpinimą išreiškė direktorius R. Baranauskas.
Toks pats socialinės atskirties likimas laukia ir Šančių rajono. Čia taip pat ketinama neakredituoti vidurinių mokyklų ir nesuteikti joms ilgosios gimnazijos statuso. Tad ir šiame rajone vyriausiųjų klasių mokiniai turės ieškotis naujų antrųjų namų.
„Šančių rajonas panašus į Vilijampolės. Dėl objektyvių miesto raidos ypatumų, čia nėra daug mokyklų. Nei viena nėra akredituota tapti gimnazija. Jei ir teoriškai iš šių rajonų būtų surinktos 11-12 klasės, mokyklos vis tiek neišsilaikytų, nes mokinių yra per mažai. Vilijampolės mokiniai gali rinktis iš Centro ar Šilainių seniūnijos gimnazijų, tad pasirinkimas tikrai yra. Šančių moksleiviai taip pat važiuojant 10-15 minučių gali pasiekti artimiausias gimnazijas“, – jokios problemos neįžvelgė V. Mažeika.
Kaune po reformos pasikeis 15 vidurinių mokyklų statusas. Tiksliai žinoma, kad iš jų 3 taps gimnazijomis. Visos šalies mokyklos turi būti reorganizuotos į gimnazijas, progimnazijas, pagrindines mokyklas arba mokyklas su daugiafunkciu centru. Kauno mokyklų likimas spręsis rytoj, tarybos posėdžio metu.
