Šių metų pradžioje Kauno arkivyskupiją pasiekė informacija, kad Apaštalų Sostas Kauno Prisikėlimo bažnyčiai suteikė bazilikos titulą.
Kristaus Prisikėlimo šventovė – ypatinga visai Lietuvai. Jos statybos ir atstatymo istorija atspindi XX amžiuje visos lietuvių tautos eitą kelią.
Šia proga antrąją šv. Velykų dieną vyks švetinės pamaldos, kurios iškilmingai paskelbs apie popiežiaus jai suteiktą bazilikos titulą.
11 val. organizuojamos iškilmingos šv. Mišios, kurioms vadovaus apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedro López Quintana, koncelebruos Lietuvos vyskupai ir kunigai. Šv. Mišių metu bus iškilmingai paskelbta apie paminklinei Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai popiežiaus Pranciškaus suteiktą bazilikos (Basilica minor) titulą.
16 val. prasidės šventinis koncertas, skirtas šiai iškiliai progai. Koncertuoja Kauno valstybinis choras. Vadovas bei dirigentas prof. Petras Bingelis.
Praėjusio amžiaus pradžioje Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kilo sumanymas Žaliajame kalne pastatydinti gražią bažnyčią kaip Lietuvos nepriklausomybės paminklą. Didžiulio užmojo statybos darbus nutraukė sovietų okupacija ir II pasaulinis karas. Po karo nebaigta statyti bažnyčia rekonstruota į radijo gamyklą. Ateistinio sovietų režimo įšalas atsileido tik 1988 m.
Prasidėjus Atgimimui visuomenėje kilo iniciatyva atstatyti simbolinės reikšmės šventovę. Darbus stabdė atkurtosios Nepriklausomybės laikotarpio ekonominiai sunkumai. Vis dėlto 1997 m. dar pastoliais apramstytoje šventovėje aukotos pirmosios Mišios.
2004 m. pabaigoje šventovė iškilmingai dedikuota Kristaus Prisikėlimo titulu. 2006 m. pašventintas rūsyje įrengtas kolumbariumas, konferencijų ir parodų salės, kuriose vyksta parapijos susitikimai ir visuomenei skirti renginiai.
Kaip pažymi arkivysk. S. Tamkevičius, nuo šiol Kauno arkivyskupijoje bus net trys bazilikos: Arkikatedros, Šiluvos ir Kauno Prisikėlimo. Bazilikos titulą Šventasis sostas skiria tik ypatingos reikšmės šventovėms.