Kauniečiai ruošiasi pasitikti svarbiausią krikščionių šventę – Velykas. Jau nuo ketvirtadienio miesto bažnyčiose vyksta šventinės pamaldos, kurios tęsis per visą velykinį laikotarpį.
Šeštadienį, kuris vadinamas Didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis. Nakties tamsoje švenčiama iškilminga „nakties, šviesesnės už dieną“ liturgija, bažnyčiose susirinkę tikintieji apšviečia aplinką savo atsineštomis uždegtomis žvakėmis. Šios nakties apeigų prasmė – prisipažinti esant kaltiems ir savo kaltėje, tamsybėje, pamatyti tikrąją šviesą, kuri nėra pastebima būnant dienoje, viduje manant, kad nesame nusidėję. Šių apeigų metu skaitoma ypač daug Šventojo Rašto ištraukų, kuriose pranašaujamas Mesijo atėjimas ir visus žmones atpirksianti dieviška, atsiduodanti meilė, giedamos psalmės. Velyknakčio kulminacija – prisikėlimo žinia. Nuo šio momento galima vėl groti vargonais, kas katalikų bažnyčiose yra draudžiama per Didįjį Tridienį.
Šventos Velykos – tai krikščionių šventė, pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).
Velyknakčio mišios daugelyje miesto bažnyčių prasidės šeštadienį tarp 20 ir 22 valandos.
Šventų Velykų rytą ir antrąją Velykų dieną mišios miesto bažnyčiose vyks nuo ankstaus ryto ir tęsis iki vakaro.
Kauno arkivyskupijai priklausančių bažnyčių Šv. Mišių tikslų tvarkaraštį galite rasti čia>>>
