Amžina pavasarinė problema – laužų deginimas. Pavasarį žmonės švarinasi, todėl soduose neretai atsiranda laužai.
Be to, atšilus orams, žmonės pradeda plūsti į gamtą ir kepti įvairius kepsnius ne tik savo žemėje, bet ir miškuose ar netgi butų balkonuose. Pastarieji kepiniai žmonėms gali kainuoti labai brangiai.
Miške šašlykinės draudžiamos
Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vyr. specialistas Zbignevas Glazko teigė, kad šašlykinių miške kūrenti negalima.
„Yra labai svarbūs reikalavimai elgesiui su ugnimi miške. Yra nustatyta, kad kurti laužus, naudoti atvirą ugnį galima tik viešojo naudojimo poilsio objektuose, kuriuose yra įrengtos specialios laužavietės. Į šį sąrašą patenka ir šašlykinės, ir barbekiu“, – sakė Z. Glazko.
Jeigu miške matome seną, akmenimis apdėtą laužavietę, reikėtų žinoti, kad tokiose laužavietėse negalima kurti ugnies: „Jeigu kažkas ir kūrė ten ugnį anksčiau, jis darė tai neteisėtai. Jeigu tai nėra tam pritaikyta vieta, nėra atitinkamo ženklo, reiškia tai yra draudžiama.“
Anot pašnekovo, nubausti gali būti visi, kūrę miške ugnį, nesvarbu, ar gaisras kilo, ar ne.
„Šašlykinės nešti į mišką ir miške jos kurti tikrai negalima. Priešgaisrinių miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 28 iki 57 eurų. O jeigu žmogus elgėsi neatsakingai ir padegė mišką, bauda gali būti nuo 579 iki 1158 eurų“, – teigė Z. Glazko.
Kepsninės net butų balkonuose
Atšilus orams, iškyla dar viena problema – kai kurie žmonės įsigudrina šašlykus kepti savo butų balkonuose, nekreipdami dėmesio į kaimynų skundus.
Apsilankius interneto forumuose paaiškėjo, kad nemažai žmonių kepa kepsnius balkone ir nežada to atsisakyti. Visgi diskusijų dalyviai stengiasi paprotinti, kad dūmų kvapas kaimynams nebūtinai turi patikti.
Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės numato, kad atviros liepsnos naudojimas daugiabučių balkonuose – draudžiamas. Atviros liepsnos kepsninės draudžiamos ne tik balkonuose ar terasose, bet ir 6 m atstumu nuo statinių.
Yra labai svarbūs reikalavimai elgesiui su ugnimi miške. Yra nustatyta, kad kurti laužus, naudoti atvirą ugnį galima tik viešojo naudojimo poilsio objektuose, kuriuose yra įrengtos specialios laužavietės. Į šį sąrašą patenka ir šašlykinės, ir barbekiu.
Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 7,24 iki 72,41 eurų. Taigi balkone kepti šašlykai netikėtai gali pabrangti.
Mieste kūrenti laužus – draudžiama
Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėjas Mindaugas Povilauskas teigė, kad dėl laužų deginimo soduose dabar sulaukiama daug skundų.
„Vilniaus mieste pagal patvirtintas taisykles iš viso laužų kūrenti negalima. Užmiestyje galima kūrenti laužus, tačiau turi būti išlaikomi atstumai nuo pastatų“, – sakė M. Povilauskas.
Skiriamos baudos būna įvairios, nes skaičiuojama padaryta žala: „Buvom pagavę porą žolės degintojų Vilniaus mieste, baudos buvo nuo 14 iki 28 eurų, bet priklausomai nuo išdegusios žolės ploto dar bus skaičiuojama žala.“
Aplinkosaugininkams dabar yra pats darbymetis ir jie sulaukia nemažai skundų.
„Skundų gauname nemažai, ypač tokiu metu, kai nutirpo sniegas, dar sausa žolė, nauja dar neužaugusi. Vilniaus mieste yra nemažai sodų bendrijų. Antra kategorija skundų, susijusi su sodais, kai deginamos įvairios pernykščių augalų liekanos“, – kalbėjo M. Povilauskas.
Vilniaus RAAD direktoriaus pavaduotojas Juozas Dautartas GRYNAS.lt reido metu teigė, kad deginama žolė pirmiausiai kelia didelę oro taršą.
„Deginant žūsta gyvi organizmai – sunaikinami visi ropliai, paukščių, kurie peri ant žemės, lizdai, pavyzdžiui, pempių. Tai yra didelė nelaimė ir žmonėms. Jeigu šeimininko tuo metu nėra, gali sudegti ir trobesiai, ne vieną kartą jau taip buvo, ir šiemet bus“, – perspėjo pašnekovas.
Už sausos žolės, nendrių, nukritusių žemių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatoma piliečiams bauda nuo 28 iki 231 euro. Jeigu deginamos ražienos, nenupjautos, nesugrėbtos žolės, nendrės ir kitos žemės ūkio kultūros – bauda siekia nuo 57 iki 289 eurų.
Reikės metro ir svarstyklių
Aplinkos ministerijos Aplinkos oro skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Leonavičius GRYNAS.lt anksčiau patvirtino, kad laužo kurti kur panorėjus negalima.
„Kalbant apie daržuose susidarančias augalinės kilmės atliekas, pavyzdžiui, bulvienojai, augalų stiebai, braškių augliai, visai tai galima deginti, bet reikia išpildyti labai daug reikalavimų. Pagal Aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas, tokių laužų negalima deginti miesto teritorijoje ir gyvenvietėse. Tokius laužus galima deginti tik laukuose. Taip pat negali būti didelis kiekis – iki 5 kubinių metrų. Negalima padegti ražienų, į laužus mesti buitinių atliekų“, – aiškino E. Leonavičius.
Be to, jo teigimu, laukuose laužas gali būti kūrenamas laikantis priešgaisrinės saugos taisyklių. 30 metrų iki laužavietės negali būti statinių, laužų negalima palikti be priežiūros. Taip pat jokiu būdu negalima palikti smilkstančios laužavietės.
