Be abejo, sunku prognozuoti, kaip privalomoji karo tarnyba paveiks žmogaus karjerą. Tai priklauso nuo kiekvieno atskiro atvejo. Atsitraukimas nuo esamos darbinės veiklos devyniems privalomos karinės tarnybos mėnesiams, gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių karjerai.
Teigiamų – nes galima iš naujo ir iš šono pažvelgti į savo karjerą bei permastyti tuos profesinius ir gyvenimo tikslus kuriuos buvo siekiama įgyvendinti. Gali būti, kad tokia pertrauka atneš kitokį supratimą apie tai, kuo žmogus nori užsiimti gyvenime, naują įkvėpimą arba karjeros krypties keitimą.
Be abejo, pati tarnyba išmokys naujų vertingų mokėjimų, kuriuos vėliau galima bus pritaikyti darbinėje veikloje. Drausmė, disciplina, komandinis darbas, fizinis parengimas, taktikos ir strategijos kūrimo išmanymas, patriotiškumas, konfliktų valdymas, mentorystė yra tik keletas iš daugelio kariuomenėje išugdomų dalykų.
Tarnyboje susipažįstama su bendraminčiais, užmezgama ilgalaikė draugystė. Privalomoji karinė tarnyba jaunuolius gali paskatinti toliau gilintis į karo mokslus arba tęsti profesionalią karjerą kariuomenėje, pasirašius profesionalios karo tarnybos sutartį.
Neigiama gali būti tokia situacija, kai su šaukimo laiku sutampa naujai pasirašyta strateginė sutartis, gautas finansavimas projektui, kuriam tiesiogiai vadovaujama, ką tik įkurta įmonė. Tokiu atveju, ilgesnis atsitraukimas nuo veiklos reikštų veiklos laikiną sustabdymą, įsipareigojimų nevykdymą.
Tačiau, net ir neigiamos situacijos atveju, manau, galima rasti kompromisą. Pavyzdžiui tartis dėl projekto ar finansavimo atidėjimo, ieškoti sau laikinos pamainos, jei užimamos vadovaujančios pareigos ar būnant verslo savininku. Stengtis kitais būdais užsitikrinti, kad tiek tarnybos metu, tiek po pareigos Tėvynei atlikimo bus toliau sėkmingai vystoma karjera.
Prieš pareigą visi esame lygūs, nėra labiau nusipelniusių ar mažiau nusipelniusių tarnauti.
Todėl, manau, nereikėtų nustatinėti prioritetų, o tik numatyti išimtis. Studijų aukštojoje mokykloje ar neeilinių karjeros pasiekimų išimtys yra kelios iš jų.
Privalomoji karinė tarnyba gali būti atidėta tiems karo prievolininkams, kurie studijuoja aukštojo mokslo įstaigose, vienam studijų laikotarpiui pagal bakalauro, magistro arba doktorantūros studijų programą.
Arba tiems, kurie turi išskirtinių gabumų ir laimėjimų mokslo, meno, sporto ar kitose srityse, savo veikla garsina Lietuvos vardą ir rengiasi dalyvauti (ne daugiau kaip 3 savaites iki renginio) arba dalyvauja nacionalinio ar pasaulinio lygio renginiuose.
Pritariu jau dabar esančioms teigiamoms nuostatoms, kad šauktiniams turi būti suteikta galimybė laikinai atidėti banko paskolos mokėjimą, jų tarnybos laikotarpiu. Taip pat, manau, turi būti nustatyta tvarka, kad šauktinis turėtų galimybę išsaugoti savo darbo vietą, grįžęs iš privalomosios tarnybos. Manau, kad tokios priemonės papildomai skatintų jaunuolius palankiai žvelgti į privalomąją karo tarnybą.
Asmeniškai, manau, kad mūsų šalyje galėtų būti galimybė rinktis nebūtinai karinę, bet ir civilinę privalomąją tarnybą, kaip tai yra kitose Europos šalyse. Jauni žmonės, galėtų metus tarnauti Tėvynei ne su ginklu, bet savanoriškai dirbdami kasdien tam tikrą valandų skaičių senelių namuose, vaikų globos namuose ir kitos socialinėse įstaigose. Kai kurie piliečiai, kurie negali tarnauti dėl griežtų sveikatos reikalavimų, manau, norėtų turėti tokią galimybę.
Studentams ir absolventams linkiu pozityviai ir stoiškai priimti gyvenimo posūkius. Nes neplanuoti ir, iš pirmo žvilgsnio, sunkumus keliantys pasiryžimai gali atnešti ir ilgalaikės naudos, tik reikia tinkamai pasirengti ir nusiteikti.
Jolanta Kavalė, Kauno technologijos universiteto Karjeros centro vadovė
