Seimas skubos tvarka priėmė įstatymą, kad grąžinama šauktinių kariuomenė. Tad jau nuo rugpjūčio apie trys tūkstančius jaunuolių bus pakviesti į karinius mokymus. Taip tikimasi sudaryti rezervą, o iškilus grėsmei – tinkamai priimti NATO sąjungininkus, rašo sekunde.lt.
Šauktinių kariuomenės įstatymo priėmimas visuomenę tarsi padalijo į dvi dalis: vieni įsitikinę, kad privaloma karo tarnyba – nepakeičiama vyriškumo mokykla ir kiekvienas jaunuolis privalo būti pasiruošęs ginti savo šalį, kiti mano, kad per prievartą sudaryta armija negali atlikti pareigos tėvynei taip, kaip profesionalūs kariai.
Be to, daugelis jaunuolių per devynis mėnesius armijoje praras darbinius įgūdžius, jiems teks stabdyti karjerą ar atidėti šeimos kūrimą.
Pagal numatomą tvarką, penkerius metus į privalomąją pradinę karo tarnybą kasmet planuojama šaukti 3–3,5 tūkst. 19–26 metų vaikinų. Šauktiniai bus rengiami pagal specialią karinio rengimo programą kariuomenės daliniuose Lietuvoje ir atlikę šią tarnybą bus perkelti į kariuomenės parengtąjį rezervą. Pirmasis šaukimas numatomas jau šį rugpjūtį.
Nors įstatymas priimtas, parlamentarai nesutarė, pagal kokius kriterijus bus šaukiami jaunuoliai, kam bus taikomos išimtys. Tai bus sprendžiama dar šio pavasario sesijoje. Tačiau jau yra daugybė siūlymų, kad pirmiausia būtų šaukiami savanoriai, ilgalaikiai bedarbiai ir už nesunkius nusikaltimus teisti jaunuoliai. Liberalų lyderis Eligijus Masiulis teigė, kad loterijos principas čia neturėtų galioti, pirmiausia turi būti šaukiami ne mokslus baigę ir jau dirbantys jaunuoliai, o „neradę savo gyvenimo“ vyrai. „Tvarkiečiai“ siūlo „pirmenybę teikti“ bedarbiams, valdininkams ir už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus teistiems asmenims. Tokiai pačiai nuomonei pritarė ir socialdemokratai.
„Tai yra rezervas, jį mes galėtume papildyti savo armijos gretas. Dar vienas šaltinis – pataisos kolonijose sėdintys jauni žmonės. Juos reikėtų integruoti labai atsargiai. Bet taip duotume šansą šiems jauniems žmonėms“, – įsitikinusi Birutė Vėsaitė.
Tačiau ar teistiems asmenims bus galima patikėti ginklą, ką reikės daryti su emigracijoje gyvenančiaisiais – kol kas neaišku. Be to, viena svarbiausių klausimų – socialinės garantijos kariams ir jų šeimoms.
Vyriausybė siūlė mokėti kompensacijas šauktinių darbdaviams, pašauktiems į tarnybą jaunuoliams apmokėti dalį studijų. Bankai pasirengę atidėti paskolų, jei tokių šauktinis turėtų, grąžinimą. Kokios priemonės bus taikomos – bus sprendžiama skubos tvarka dar šią gegužę.
Rengiamasi priimti šauktinius
Numatoma, kad šauktiniams mokymai tris mėnesius vyktų Ruklos mokomajame dalinyje, o vėliau jaunuoliai būtų išskirstyti į kitus batalionus.
Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viešųjų ryšių karininkas Donatas Suchockis Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ teigė, kad kol kas skaičiuojama, kiek šauktinių galėtų priimti kiekvienas batalionas, žiūrima, kiek papildomai reikės darbuotojų, sprendžiama dėl kai kurių patalpų atnaujinimo.
„Apie konkrečius skaičius dar per anksti kalbėti, nes Seimas įstatymą priėmė tik vakar. Taip pat neaišku, ar šauktiniai tarnaus kartu su profesionaliais kariais, kai kurie daliniai bus mišrūs, kai kurie – tik profesionalų. Planuojama, kad Karaliaus Mindaugo husarų batalionas iki 600 šauktinių galėtų priimti jau šių metų ketvirtą ketvirtį ir čia jaunuoliai mokytųsi visus keturis mėnesius. Batalionas tiek daug karių dar nėra turėjęs, todėl reikės atnaujinti kai kurias patalpas, jas pritaikyti, t laukia ir kiti pasiruošimo darbai“, – tvirtino D. Suchotskis.
Planuojama, kad šauktinių kuopa bus sudaryta ir iš netarnavusiųjų, ir iš profesionalių karių. Jau dabar aišku, kad gali trūkti skyrių vadų ar vairuotojų, tačiau šiuos specialistus bus galima parengti per kelis mėnesius iš turimų profesionalių karių.
Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viešųjų ryšių karininkas įsitikinęs, kad atsiras jaunuolių, kurie į kariuomenę eis ne prievarta, o savo valia. Susidomėjimas savanoriška krašto apsaugos veikla visada buvo, o esant tokiai geopolitinei situacijai jis tik auga. Tiesa, pabrėžė D. Suchotskis, pagal dabar galiojantį Karo prievolės įstatymą į kariuomenę negali būti kviečiami teisti šauktiniai, kaip siūlo kai kurie politikai. Juk jaunuoliams duodama tikrų ginklų ir šaudmenų, tad yra didelė rizika. Ir civiliniame gyvenime ginklai savigynai ar medžioklei neišduodami taip lengvabūdiškai.
„Šaukimas bus vykdomas pagal įstatymą, tad teisti asmenys tikrai negalės būti šaukiami. Tačiau jau dabar galime pasakyti, kad savanoriai galės rinktis, kuriame regione norės tarnauti. Įstatyme numatyta, kad privalomąją karo tarnybą galės atlikti ir merginos, jos gaus tas pačias socialines garantijas kaip ir vaikinai“, – teigė D. Suchotskis.
Kiekvienas turi dirbti savo darbą
Apskaičiuota, kad išlaikyti šauktinį per metus kainuos apie devynis tūkstančius eurų, o profesionalą – aštuoniolika tūkstančių. Kaip teigė ekonomistas Nerijus Mačiulis, kalbant apie šauktinių kariuomenę negalima vertinti tik ekonominių argumentų. Šis sprendimas yra priimtas vertinant geopolitinius iššūkius, o ne ekonominius. Apskritai krašto apsaugos finansavimas nėra efektyvus, tačiau reikia rinktis mažesnę blogybę.
„Idealiu atveju valstybė turi rasti finansinių išteklių mokėti pakankamą atlyginimą profesionaliems kariams, kuriems tarnavimas armijoje yra darbas. Tada užtektų profesionalių karių užpildyti visas tas tuščias vietas.
Elementarūs ekonomikos dėsniai sako, kad kiekvienas savo srities specialistas turi daryti tai, ką išmano geriausiai. Tad programuotojai, virėjai ar šaltkalviai bus priversti daryti tai, kam neturi tinkamo pasirengimo. Taip, mokymai suteiks jiems tam tikrą pagrindą. Bet kokia to kaina? Tik čia kalbama ne apie tą kainą, kurią teks mokėti šauktiniams kaip darbo užmokestį, o ta, kad tie asmenys, tarnaudami kariuomenėje, nenaudos savo įgytų kompetencijų, į kurias investavo laiką ir pinigus. Pavyzdžiui, jaunuolis, dešimt metų mokęsis universitete ir įgijęs daktaro laipsnį, galėtų pradėti labai svarbios srities mokslinius tyrimus, bet negalės to daryti, nes teks devynis mėnesius tarnauti“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Tokia šauktinių kariuomenė neefektyviai naudos žmogiškuosius išteklius. Finansiškai daug naudingiau būtų ieškoti papildomų išteklių ir samdyti profesionalią kariuomenę. Tačiau šiuo metu Lietuvos finansiniai ištekliai gana riboti, o prioritetų daug – reikia kompensuoti pensijas, didinti atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams, tad profesionaliai kariuomenei nelieka. Todėl valstybė privalo turėti ilgalaikę strategiją – ne tik žinoti, kiek jai reikės šauktinių, bet ir kaip didinti profesionalią kariuomenę.
„Turime veiksmingai paskirstyti žmogiškuosius išteklius: kas save mato mokslo ar meno srityje – turime leisti joje reikštis. Šalį turi ginti profesionalai, kurie už tai gauna atlygį ir siekia karjeros, o ne nuo puodų atitraukti virėjai ar programuotojai“, – įsitikinęs N. Mačiulis.
