Skaitytojos laiškas: ar karas gali atnešti taiką? | Kas vyksta Kaune

Skaitytojos laiškas: ar karas gali atnešti taiką?

Archyvo/ R. Tenio nuotr.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje mirga straipsniai apie karą ir jo grėsmę mūsų šaliai. Galbūt pabūsiu nuobodi ir neįdomi, tačiau nusprendžiau išdėstyti savo požiūrį į karą. Net neabejoju, kad būsiu apšaukta nepatriotiška, komuniste, rusų mylėtoja ar dar kaip nors, bet nė kiek to nebijau.

Aš savo šalį labai myliu, bet nemanau, kad ginti tėvynę ginklu – reiškia ją mylėti. Tuo labiau nemanau, kad ginti savo šalį ir žudyti kitos šalies atstovus yra konstitucinė kiekvieno iš mūsų pareiga (taip teigė mūsų gerbiama Prezidentė Dalia Grybauskaitė). Argi nėra kitų būdų kaip susitarti? Argi mes gyvename tokiame amžiuje, kur žmonės nemoka kalbėtis? Argi tik ginklas ir beprasmis žudymas gali pakeisti pasaulį?

Akivaizdu, kad praėjo perdaug laiko nuo antrojo pasaulinio karo ir žmonės neprisimena, koks baisus yra karas. Jeigu pamiršot – filmus pažiūrėkit.

Prisimenu, kai mokykloje, istorijos pamokų metu, mokėmės apie karą. Ir kiekvienai temai reikėdavo atsakyti į tam tikrus vadovėlyje pateiktus klausimus. Visada reikėdavo nurodyti karo trūkumus ir privalumus. Šiandien pagalvoju: „Kokius dar privalumus?“. Ar gali karas turėti privalumų, kai žuvo tiek daug nekaltų žmonių? Na, nebent tiems, kurie gamindavo karinę įrangą ir ginklus, jie labai iš to pasipelnė.

Karas – labai geras verslas. Tiek bankams, kurie skolina pinigus karinei įrangai įsigyti, tiek pramonei, kuri tuos ginklus gamina. Ir po to daugybę metų šalis būna skolinga bankui, dėl to mūsų gyvenimas tampa skurdus. Negana to, dar reikia atstatyti karo padarytą žalą ir investuoti daugybę pinigų iš valstybės biudžeto.

Karas – tai žodis, kuris buvo sugalvotas, kai viena teritorinė grupė atėmė žemes iš kitų. Jie naudojo jėgą ir žiaurumą, o karas buvo būdas tai daryti. Buvo šaudoma į kitus žmones, vagiant jų išteklius savanaudiškiems tikslams. Ir tautos kariauja nuo tada, kai buvo išrasti ginklai.

Tol, kol bus išradinėjami ginklai, karas niekur nedings, o tik žiaurės, nušluodamas vis didesnę žmonių dalį nuo žemės paviršiaus. Karas yra tik priemonė saugoti tai, ką tu pavogei iš kitų. Nėra tautų, kurios vos tik susikūrusios jau buvo didelės. Jos kūrėsi būdamos mažesnės ir plėtėsi atimdamos žemes iš kitų tautų. Kitų tautų atstovai pasiimdavo žemes neprašyti, jų niekas nekviesdavo į tas žemes. Jie jas tiesiog atimdavo, žudydami, naudodami jėgą ir žiaurumą. Karas yra pats netinkamiausias būdas spręsti nesutarimus.

Kariuomenė (visų pirma siūlyčiau patį žodį pakeisti) turėtų ne ruošti žmones karui, o spręsti problemas ir ieškoti taikos būdų. Milijonai kareivių neturi tapti žudymo mašinomis ir aukomis. Jie turi tapti taikos ieškotojais ir problemų sprendėjais. Patriotai (o kas tai yra – patriotas?) lenda iš savo urvų ir rėkia, kaip eis ginti tėvynės ir padės už ją savo galvą. Bet ar verta tai daryti? Jei nebūtų tokių „patriotų“, nebūtų ir karo, nes niekas nekariautų.

Deja, mes užaugome tokioje visuomenėje, kurioje mums yra išplautos smegenys. Jau nuo pat pirmos klasės vaikai mokosi himną ir jiems diegiama meilė tėvynei (aišku tai nėra blogai). Aukštinami partizanai, kurie slapstėsi bunkeriuose ir kasnakt ateidavo pas vietinius gyventojus reikalauti maisto, kai tuo tarpu žmonės patys badaudavo. Taip, jie didvyriai, saugojo ir gynė mūsų žemę. Bet kas iš tos žemės, jei žmonių nebus? Neliks ir tėvynės.

Einšteinas yra pasakęs: „Patriotizmas yra liga“. Šiandieną aš tą matau. Tie, kurie teigia, kad eis ginti tėvynės yra už karą ir aš jų nekenčiu. Yra daugybė būdų, kaip apsieiti be karo ir užtikrinti taiką. Akivaizdu, kad įvairių šalių vadovai to nesupranta. O mes tapsime karo marionetėmis ir žūsime…

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA