Neretai dalyvaujant politikoje galima išgirsti: „Kuo jūs ten skiriatės vieni nuo kitų? Visi jūs tik žadate, bet nieko nedarote…“ Prisipažinsiu, man, jaunam politikui, dar sunku ramiai reaguoti į tokius pasakymus, nors jau baigiasi pirmoji mano kadencija Kauno miesto taryboje.
Nesutinku, kad savivaldybėje nereikalingos ideologijos, skirtingi požiūriai, nes savivaldybė – neva vien ūkiniai reikalai. Yra partijų, visokiausių politinių judėjimų, kurių niekaip aiškiai neapibrėši, tačiau juos šį kartą palikime ramybėje ir pažvelkime, kokiais klausimais išsiskiria liberalų ir konservatorių pozicijos sprendžiant Kauno savivaldos problemas.
Dar praėjusią kadenciją liberalai kalbėjo apie naujų tiltų statybą ir dirbo šia tema įvairiose darbo grupėse: Panemunės tiltas turėjo būti statomas šalia senojo, kurio nebūtų reikėję griauti, savo eilės laukė „Kėdainių“ tiltas. Tačiau konservatoriai tuo metu užsiiminėjo istorinių tiesų grąžinimu ir pavadinimų keitimu – taip Aleksoto tiltas gavo Vytauto Didžiojo vardą, Vilijampolės tiltas – P. Vileišio. Tiesa, nesu girdėjęs, jog kauniečiai tiltus vadintų naujaisiais-senaisiais vardais, o Panemunės tilto susprogdinimas iki šiol erzina kiekvieną miestietį.
Vienas įsimintiniausių šios kadencijos nesutarimų tarp liberalų ir konservatorių – himno giedojimas prieš pamokas Kauno mokyklose. Jei ne drąsi liberalų pozicija, kad prievarta patriotizmo neįskiepysi, himno giedojimas Kauno mokyklose būtų tapęs privalomu reiškiniu. Būtent privalomu, nes tik vėliau sąlygos buvo sušvelnintos, bet Taryboje palaiminimas buvo duotas, o neįsivaizduoju, kokia mokykla išdrįs nesivadovauti valdžios „rekomendacijomis“ ugdyti „patriotiškumą“.
Buvo bandoma parodyti, jog liberalai nepilietiški, tačiau, lankantis mokyklose, moksleiviai sutikdavo mus plojimais, „facebook‘e“ susilaukėm nemažai padėkų iš aktyvių moksleivių, o tai, manau, įrodymas, kad reikia nebijoti atstovauti sveiko proto pozicijoms.
Naujausias liberalų ir konservatorių pozicijų skirtumas išryškėjo svarstant šių metų Kauno biudžetą. Liberalams niekaip nesuprantama, kodėl nenorima imti ir išspręsti klausimą čia ir dabar, o siekiama ištęsti jo sprendimą vos ne per visą kadenciją. Atsižvelgiant į kauniečių nuomonės tyrimus, viena opiausių Kauno problemų – duobėtos įvažos į daugiabučių namų kiemus. Norint išspręsti šią problemą, miesto biudžete tereikia surasti 1,3 mln. eurų. Šiais metais išliekame konservatyvūs – po didelių diskusijų neva atsižvelgta į siūlymus ir miesto biudžete atsirado eilutė, kurioje skaičius 300 tūkst. eurų.
Panaši situacija dėl kompensacijų tėvams, kurių vaikai nepateko į savivaldybės darželį, o rinksis privatų: reikia 186 tūkst. eurų, o eilutėje šviečia skaičius „86 tūkst.“ Tokie pavyzdžiai rodo, kad biudžetas lipdomas „buhalteriškai“, svarbiausia,- jog eilutės atitiktų skaičiukus. Liberalams rūpi absoliučiai kitas principas – biudžeto formavimas turi prasidėti nuo problemų išsprendimo, o ne nuo trupinėlių – visiems po truputį, kad procesu galėtų mėgautis visą kadenciją. Matant tokį veikimo būdą baisu ir įsivaizduoti, kiek metų bus „mėgaujamasi“ Laisvės alėjos rekonstrukcija, nes kol kas šį projektą pavyko tik prieš rinkimus skambiai pradėti…
Ketverius metus mes, liberalai, kiekvieną kartą garsiai rėkėme dėl mokesčių verslui Kaune. Liberalų nuomone, iki minimumo reikia sumažinti Nekilnojamojo turto ir Žemės, Valstybinės žemės nuomos mokesčius, o naujai įsikuriančias įmones arba perkeliančias savo veiklą į Kauno miestą išvis nuo šių mokesčių atleisti. Minėti mokesčiai sudaro vos iki 10 proc. savivaldybės pajamų be valstybės dotacijų, o ilgalaikė mažų mokesčių Kauno mieste politika taptų aiškiu signalu verslui parodant, jog Kaunas nori investicijų ir jų kuriamų darbo vietų.
Konservatoriai pasuko kitu, mums nelabai suprantamu keliu – įmonės, kurios sukuria 200 ir daugiau darbo vietų, miesto centre savo darbuotojams gali pirkti parkavimo leidimus už pusę kainos. Abejoju, kad dėl tokio sprendimo atsiras daug norinčių investuoti Kaune. Geriau reikėtų užtikrinti parkavimo aikštelės po Vienybės aikšte įrengimą. Parkavimo mokestis tegul tarnauja transporto srautų sureguliavimui, o gautos lėšos geriau tebūna skiriamos dviračių takų plėtrai ir šaligatvių tvarkymui.
Tačiau visko piešti juodomis spalvomis liberalai tikrai negali. Ypač paskutiniu metu Taryba, diriguojama konservatorių daugumos, palaimino jau ne vieną liberalų iniciatyvą. Optimistiškai nuteikia tai, kad patvirtinta liberalų inicijuota privačių vaikų darželių rėmimo tvarka, po daugelio metų pagaliau Kaune atsirado 5 minučių „tolerancijos riba“ – per šį laiką „žalieji žmogeliukai“ jūsų nenubaus, jei nespėsite sumokėti už parkavimą Kaune.
Baigiantis kadencijai iš kolegų dešinėje pasigirsta mažų mokesčių idėjos palaikymas, o naujai įsikūrusioms arba savo veiklą į Kauno miestą perkeliančioms įmonėms jau dabar patvirtintas minimalus Žemės mokesčio tarifas.
Gaila, kad konservatoriai nepanoro įsiklausyti į liberalų teiktą sprendimą dėl aiškesnio savivaldybės kontroliuojamų įmonių veikos planavimo, tikslų įmonėms kėlimo ir jų įgyvendinimo kontrolės. Nepriėmus šio sprendimo, sunku kalbėti apie savivaldybės įmonių depolitizavimą, tuo labiau apie efektyvų jų darbą ar apie mažesnes kainas už paslaugas.
Demokratija garantuoja nuomonių įvairovę, pozicijų, ideologijų skirtumus. Miesto politikoje dažnai tenka susitaikyti su tuo, kad tavo pozicija nebus priimtina visiems be išimties. Puiku, jei politikai nesutaria dėl ideologinių įsitikinimų, blogiausia, kai politikai nesusikalba dėl skirtingos kompetencijos ar gudrių ir ne visai švarių kėslų. Aš labai tikiuosi, kad visuomenė mato, ką veikia viena ar kita politinė jėga, o tos politinės jėgos ideologija atspindi tam tikrą prognozuojamumą ir aiškią veiklos kryptį, prioritetus. Šios mano mintys – absoliučiai be pykčio. Tikiuosi, jog ateityje bus daugiau dialogo ir daugiau efektyvių sprendimų Kaunui!
Politinė reklama apmokėta iš LR liberalų sąjūdžio Kauno m. rinkimų apygardos Nr. 15 kandidatų rinkimų agitacinės sąskaitos. Užs. REKL Nr. 0039
