Susipažinkite – tai Algirdas Kapušinskas.
Kaunietis šį rudenį švęs garbingą 80-ties metų gimtadienį. Sutinkame jį ne kokioje ligoninės palatoje – tenka pabėgėti, kad pasivytume jį šliuožiantį slidėmis viename iš Kauno parkų. Visiškai netikėtai sutiktas vyras papasakoja ir savo gyvenimo istoriją – kaip ligotas jaunuolis savo paties pastangomis tapo sveiku žmogumi.
Dainavos parke pastebime slidėmis šliuožiantį žmogų. Sutikite – šiandien tai jau gana egzotiškas reginys miesto viduryje. Nesitarėme dėl interviu – tenka bėgte pasivyti žmogų. Vyras maloniai sutinka pabendrauti ir papasakoja savo gyvenimo istoriją.
Išvados po 40-ojo gimtadienio
A. Kapušinskas pasakoja, kad ant slidžių stoja kiekvieną kartą, kai tik sulaukia tinkamų oro sąlygų. Tačiau vyriškis dažniausiai renkasi bėgimą.
„Slidinėju nuo vaikystės. Vėliau sekė didelė pertrauka. Dabar ant slidžių stoju, kai pašąlus bėgti jau nepatogu. Vis dėlto pirmenybę teigiu bėgimui. Kai tik kojos nešlampa – bėgu. Bėgimas yra geriau nei slidės. Bėgimas ristele yra geriausia atstatomoji priemonė“, – pasakoja vyras.
Galima pagalvoti, kad ponas Algirdas praeityje buvo sportininkas, kad ir dabar kiekvieną dieną sportuoja po valandą ir ilgiau. Tačiau paaiškėja priešinga istorija.
„Kai stuktelėjo 40-asis gimtadienis susimąsčiau, kad reikia kažką daryti. Begulėdamas ligoninėje po operacijų pradėjau skaityti medicinines knygas, pradėjau domėtis fiziologija“, – pasakojimą pradeda A. Kapušinskas.
Pamažu knygose perskaitytą teoriją vyras pavertė praktika. Tai iš esmės pakeitė jo gyvenimą, pasitraukė ir ligos.
“Aš buvau ligonis. Dukart turėjau tuberkuliozę, nuolatinius plaučių uždegimus. Tai mane privertė domėtis sveikatingumu ir tapau sporto propaguotoju. Priklausau Kauno jungtiniam sveikatos klubui. Kartais skaitau paskaitais ne tik klubo nariams – kartais ir medikai pasikviečia“, – sako ponas Algirdas.
Garbaus amžiaus kaunietis įsitikinęs, kad stebuklų nebūna – rezultatų gali duoti tik tinkama mityba ir sportas.
Bendraminčių – nedaug
Ponas Algirdas pasakoja, kad, be savo slidžių poros, turi dar 3 ar 4 komplektus. Tačiau rasti draugą slidinėti – ne taip paprasta.
„Šiais laikais žmonės nenori. Tačiau vieną kartą pastebėjau, kad be mano slidžių vėžių yra dar kažkieno. Vadinasi, kažkas dar šliuožia, tačiau nesutikau“, – šypsosi kaunietis.
Vasarą A. Kapušinskas mėgsta ne tik pabėgioti, bet ir važinėti dviračiu.
„Vasarą būna žygiai, kai per dieną ir 100, ir 200 km tenka įveikti“, – sako ponas Algirdas.
Siaučiant gripo epidemijai sportiškasis senjoras sako, kad turi savų metodų išvengti ligų.
„Aš turiu savo metodų. Kartais ir bado terapiją „įjungiu“. Ar aš sveikuolis? Ne ne. Į eketę nelendu. Jaunystėje sirgau poliartritu, daugelio sąnarių uždegimu. Senatvėje truputį privengiu lįsti į šaltą vandenį, tačiau namuose šaltu vandeniu apsipilu“, – šypsosi A. Kapušinskas.
