Po daugiau nei 70 metų į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį sugrįžo istorinė Kario skulptūra. 2,7 m. aukščio ir 250 kilogramų sverianti iš vario lakštų nukaldinta skulptūra šį trečiadienį įkelta į kariliono bokštą. Oficialus skulptūros pristatymas visuomenei įvyks Vasario 16-ąją.
Prie Kario skulptūros atstatymo savo aukomis prisidėjo daugiau nei 180 žmonių, įstaigų ir įmonių, bendrai paaukojusių beveik 34 tūkst. Lt (beveik 10 tūkst. EUR).
„Lėšų rinkimo akcijos pradžioje buvo ir skepsio. Vieni sakė, jog tai turėtų būti pačios savivaldybės rūpestis, kiti – jog Krašto apsaugos ministerijos, tačiau šiandien surinkti beveik 10 tūkst. eurų rodo žmonių neabejingumą istorinės tiesos atkūrimui. Prie to prisidėjo ir įvykiai Ukrainoje bei augantis žmonių pasitikėjimas Lietuvos kariuomene“, – sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas, kartu su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi ir festivalio „Kaunas Jazz“ įkūrėju Jonu Juču inicijavęs Kario skulptūros atstatymą.
„Skulptūros modelis buvo atkurtas pagal dvi tarpukario laikų nuotraukas, pagal kurias atsekėme, kur stovėjo skulptūra, kokio aukščio ji buvo. Dabartinė skulptūra iškalta iš vario skardos, apatinės skulptūros dalies skardos storis siekia 2 milimetrus, viršutinė – šiek tiek plonesnė. Skulptūros vidus padengtas nerūdijančiu plienu, tad skulptūra stovės ilgus dešimtmečius“, – aiškino Kario skulptūrą atkūręs skulptorius Juozas Šlivinskas.
Prisidėjo ir Lietuvos kariuomenė
„Dar sovietmečiu žmonės klausdavo, kas per niša kariliono bokšte, kodėl ji tuščia. Tuomet aiškindavau, jog ten stovėjo J. Mikėno skulptūra ir kad tai buvo neatskiriama viso Vytauto Didžiojo karo muziejaus komplekso dalis. Mes, lietuviai, turime parodyti, kad esame ne karingi, bet kovingi. Karys turi būti kiekviename iš mūsų, – teigė G. Kuprevičius. – Kario sugrįžimas šiais laikais ypatingai svarbus tiek fizine, tiek dvasine prasme. Karys primins mums, kad nesame lepšiai, kad galime pastovėti už savo šalį, įsitikinimus. Taip pat mes turime būti stiprūs dvasine prasime ir atlaikyti visas grėsmės. Kario skulptūros sugrįžimas yra labai laiku. Jis niekam negrasina bet parodo, kad turime jėgos ir tvirtybės, ryžto ir principus ginti kraštą ir valstybę. Svarbus faktas, jog prie Kario sugrįžimo prisidėjo daugybė žmonių ir Kaunas eilinį kartą pasireiškė labai patriotiškai ir parodė pavyzdį visai Lietuvai.“
Siekį į Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kariliono bokštą sugrąžinti Kario skulptūrą palaikė ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. maj. Jonas Vytautas Žukas. Prie Kario skulptūros Krašto apsaugos ministerija prisidėjo miestui padovanojusi kelių šimtų kilogramų svorio pabūklinių šovinių tūtų.
Įleido kapsulę
Šios savaitės pradžioje į Kario skulptūrą buvo įdėta simbolinė kapsulė, kurioje – visų prie skulptūros atstatymo savo aukomis prisidėjusių žmonių vardai ir įmonių bei įstaigų pavadinimai.
Prie Kario skulptūros atstatymo darbų savo aukomis ženkliausiai prisidėjo G. Kuprevičius, A. Kupčinskas, J. Jučas, Ernesta Ratkelienė, Andrius Puzas, Steponas Vaičikauskas, Rytas Kupčinskas, Tarptautinis Šv.Adalberto riterių ordinas ir bendrovė „Autokausta“.
Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kariliono bokštas 1937 m. buvo sujungtas su pagrindiniu muziejaus pastatu. Pastačius bokštą, į jame paruoštą nišą 1938 m. buvo pastatyta jauno skulptoriaus Juozo Mikėno sukurta Kario („Riterio”) skulptūra. Skulptūros liejimui buvo nuspręsta panaudoti nepriklausomybės kovų laukuose surinktas žalvarines šovinių gilzes. Jų neužteko, todėl iš intendantūros sandėlių buvo skirta dar 1700 kg žalvario gilzių. 1942 m. vokiečių okupantai skulptūrą nuvertė ir sunaikino.
