Ketvirtadienį Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis” Kūdikių namų skyriaus mažyliai buvo pradžiuginti šiltomis kojinaitėmis, pora kepuraičių ir suknele. Šias šiltas dovanas akcijai „Sušildytos kojytės” numezgė paauglės, gyvenančios Kauno vaikų socializacijos centre „Saulutė”.
Merginos ne tik padovanojo mezginius mažyliams, bet ir kartu žaidė, dainavo karaokė, o ant visų kelių mikliai įsitaisė rangūs storažandžiai pypliai, drąsiausieji netruko tampriai apsivynioti aplink kaklą ir nedrąsiai ištarti žodį: „Ma-ma”.
Ruošėsi mėnesį
Pasak akcijos organizatorių – pilietiškai aktyvaus jaunimo organizacijos „Baltai Juoda” atstovų, iniciatyvai pradėta ruoštis dar prieš mėnesį, ieškota geradarių ir greitai rasta: siūlai ir virbalai gauti iš verslininkės Aušros Kilinskienės, mokyti megzti ėmėsi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro mokytoja Rima Tadaravičienė.
Uoliai darbuotis pradėjo visos socializacijos centro merginos, o baigti ryžosi keletas – ne visoms pakako kantrybės ir nukamuoti tinginio kirminą.
Rengėjai atskleidė, kad mezgimo procesas „Saulutės“ merginoms priminė maksimalių išbandymų metą: dalis godžiai naudojo kantrybės rezervą ir vis bandė susidraugauti su visais 5-iais virbalais. Kita dalis mezgė, lyg gliaudytų saulėgrąžas. O dar viena reikšminga dalis – pamegzdavo eilutę, tada sugalvodavo, kad „ir vėl negerai čia tos akys gaunasi!”, tada viską išardydavo, išbėgdavo, sugrįždavo po pusvalandžio ir vėl susikaupusios bandydavo jaukintis kaprizingąjį mezgimo procesą.
Privertė susimąstyti
Į Kūdikių namų skyrių atvykusios merginos tikino, kad nuotaika tikrai nebuvusi linksma, paprastai aktyvumu pasižyminčios merginos čia pritilo, susimąstė, aprimo, ne vienai aprasojo akys.
„Įdomu čia užsukti – bet tik trumpam… Ilgiau pabuvus pasidaro graudu, kad tokie maži vaikai, o jau stokoja tėvų meilės, šilumos“, – sakė Rasa (17 m.), mergina, kuri, atsisakius mamai, pati nuo 5 m. gyvena globos namuose.
Socializacijos centro „Saulutė“ merginos tikino, kad pirmiausiai susikurs pagrindą gyvenimui, o tik po to mąstys apie vaikus:
„Oj, mums dar toli galvoti apie savo atžalas, turime pačios suaugti, baigti mokslus, turėti ką duoti vaikui, o tik po to jį planuoti“, – svarstė sutartinai.
Baigdama pokalbį Rasa pasidalino įžvalga, kad dabar mažyliai – kūdikių namuose, niekam nereikalingi, tačiau už savo ateities kokybę bus atsakingi tik patys: „Žinau, ką reiškia augti be tėvų… bet esu tikra – ateitis priklauso tik nuo mūsų pačių!“.
Siūlo skatinti atsakomybę
Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis” direktorė, docentė Audronė Prasauskienė tikino, kad tokių akcijų kaip „Sušildytos kojytės“ įstaigoje pasitaiko gan retai: „Dažniausiai sulaukiame finansinės paramos ar vaikų muzikinių pasirodymų“.
Pasak jos, ši akcija turi svarbią tiek praktinę, tiek simbolinę vertę:
„Mokaisi praktiškai padėti kitam, parodai šilumą, o simbolinė – padedi vaikui atsistoti ir eiti”.
Pašnekovė džiaugėsi dėmesiu mažiesiems, tačiau tikino esanti labiau daugkartinių akcijų rėmėja.
„Svarbu, kad per akciją būtų rodoma ne kokie šie vaikai vargšiukai našlaitėliai – „nupirkime jiems 10 kg mandarinų”. Ne. Akcija turi parodyti suaugusiesiems, kad vaikai atsiranda ne kopūstų lysvėje ir prieš pradedant gyvybę reikia pagalvoti, ar aš ją užauginsiu”, – sakė A. Prasauskienė.
Specialistė atskleidė, kad šiuo metu Kūdikių namų skyriuje gyvena 44 mažyliai iki 3 m. amžiaus.
Per metus iš čia įsivaikinama 10-15 vaikų.
Džiugina pokyčiai
Pasak Kauno vaikų socializacijos centro direktorės Tatjanos Djačenko, jau antrus metus organizacijos „Baltai Juoda“ savanorių vykdomi užsiėmimai ir šįmet jų sugalvota akcija „Sušildytos kojytės“ – pastebimai keičia merginų elgesį į teigiamą, gerina socialinius įgūdžius.
„Akcijos „Sušildytos kojytės“ metu, auklėtinės turėjo galimybę susipažinti ir su Kūdikių namų specifika, tikiu, ne vieną tai privertė susimąstyti“, – vylėsi T. Djačenko.
Pašnekovė vardijo, kad „Baltai Juoda“ savanoriai užsiėmimų ir įvairių socialinių akcijų metu, supažindina merginas su šeimos vertybėmis, lavina bendravimo ir pažinimo įgūdžius, kurie reikalingi sukurti darniai šeimai ir jos išsaugojimui taip pat moko paaugles mąstyti ir elgtis atsakingai.
Informuotina, kad Kauno vaikų socializacijos centras „Saulutė“ yra 1 iš 6 vaikų socializacijos centrų Lietuvoje. Centras yra bendrojo lavinimo mokykla, vykdanti vaiko vidutinę priežiūrą, pagrindinio, neformaliojo švietimo programas. Šiuo metu jame gyvena ir yra ugdomos 27 paauglės.
Ugdo pilietiškumą
Organizacijos „Baltai Juoda” vadovas Paulius Klikūnas įsitikinęs, kad akcija „Sušildytos kojytės” skatina socialiai atskirtų visuomenės grupių bendradarbiavimą ir abiem pusėm atneša naudos.
„Akivaizdu, socializacijos centro merginos aktyviai priima pilietiškumo ugdymą: noriai prisideda prie socialinių akcijų, pačios prašosi savanoriauti pas žmones su neįgalia, senelių namuose. Tai daug pasako“, – teigė P. Klikūnas.
Siekis – kad kūdikių namų nebeliktų
Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis” direktorė A. Prasauskienė ragina imti pavyzdį iš Vakarų šalių, kur kūdikių namų – nėra, o kritinėje situacijoje atsidūrę vaikai patenka į globėjų šeimas. Ten jie gyvena visą laiką arba yra įvaikinami.
„Lietuvoje irgi siekiama, kad vaikų namų nebeliktų, ypač ankstyvojo amžiaus, nes buvimas emociškai skurdžioje aplinkoje (ne mamos glėby) – yra labai žalingas mažųjų psichologiniam ir emociniam vystymuisi”, – tikino A. Prasauskienė.
Paklausus, kada vaikų namų poreikis Lietuvoje išnyks – specialistė nesiryžo prognozuoti, tik pasvarstė: „Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis” dirbu jau 20 metų, per tą laiką čia patenkančių vaikų sumažėjo triskart, viliuosi, kad per sekančius 20 m. – ir visai nebeliks”.
Pašnekovė pridūrė, kad įvaikinimo procesas užtrunka iki 9 mėnesių, tačiau, jei būsimieji tėvai ieško „tik geltonkasės mėlynakės” – gali užtrukti ir dešimtmetį.
Autorė Skirmantė Javaitytė
