Šių metų planuose – didelės permainos | Kas vyksta Kaune

Šių metų planuose – didelės permainos

A.Navicko nuotr.

Miesto meras pristatė didžiausius šių metų planus. Tarp jų – Panemunės tilto atidarymas bei Raudondvario plento rekonstrukcija. Taip pat tikimasi, kad Kaunui pavyks tapti kultūros sostine.

Besibaigiant kadencijai, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pristatė, kas miesto laukia šiais metais. Didžiausi darbai jau suplanuoti, o smulkesni priklausys nuo tos partijos, kuri pavasarį laimės savivaldos rinkimus.

„Džiaugiamės, kad 2014-aisiais metais surinkome rekordišką biudžetą – 4,5 mln. litų yra perviršis ir suma dar gali padidėti. Praėjusiais metais pavyko likviduoti daugybę įsiskolinimų“, – kalbėjo miesto vadovas.

Praėjusių metų biudžetas buvo 785 mln. litų. Politikai tikina, jog šių metų biudžetas tikrai viršys 200 mln eurų. Praėjusiais metais sutaupyta virš 13 mln. litų pašalpų bei auga bendras valstybės biudžeto augimas, tad Kauno miesto piniginė gali siekti ir 250 mln. eurų. Galutinis šių metų miesto biudžetas bus patvirtintas vasario 12 dieną.

Permainos eismo sistemoje

Miesto vadovai tikina, jog svarbiausias 2015 – ųjų metų įvykis bus spalio 1-ąją dieną, kuomet bus atidarytas Panemunės tiltas. Todėl iki atidarymo būtina sureguliuoti eismą po M.K. Čiurlionio tiltu bei Vaidoto gatvės sankryžoje.

Bus tęsiami „Remix“ technologija paremti asfalto tiesimo darbai. Po Tunelio gatvės, asfalto klojimo mašina išriedės į Baršausko gatvę bei Pramonės prospektą. Taip pat planuojama, jog technologija pasieks ir Marijampolės plentą ir iki Rokų bus nutiestas naujas asfaltas.

„Darbų frontas nebus mažesnis nei praėjusiais metais. Taip pat neketiname „Remix“ asfalto klojimo mašinos perleisti kitiems miestams“, – tikino A. Kupčinskas.

Šiais metais laukia dar vienas svarbus darbas – Raudondvario plento rekonstrukcija. Planuojama skirti apie 80 mln. litų 7 kilometrų atkarpos rekonstrukcijos darbams. Tai viena iš judriausių Kauno gatvių, tad būtina tinkamai suorganizuoti automobilių eismą nuo Vilijampolės.

„Čia nėra paveldo zonoje, tad darbai turėtų vyksti sklandžiau. Tačiau teks valstybės pagalbos prašyti, nes vien savivaldybė nėra pajėgi sutvarkyti“, – kalbėjo vicemeras V. Popovas.

Taip pat jau pavasarį prasidės miesto širdies – Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbai. Pirmasis etapas vyks nuo Soboro iki A.Mickevičiaus gatvės.

Siekis – tapti Kultūros sostine

Prasidėjus Europos sąjungos struktūrinių fondų pinigų dalyboms, miesto vadovai tikina, kad Kaunas jau gavo 8 mln. litų, skirtų kultūros projektams įgyvendinti. Didžiausia pinigų suma bus skirta Įgulos bažnyčios rekonstrukcijai. Tokius objektus, kaip Pažaislio vienuolynas ar Prisikėlimo bažnyčia planuojama tvarkyti iš kitų lėšų, kurias skiria tikintieji, mat šie objektai įtraukti į Jono Pauliaus II-ojo piligrimų kelią.

Miesto vadovai tikina, jog dės visas pastangas, kad 2018-aisias Kaunas taptų Lietuvos, o 2020-aisiais metais Europos kultūros sostine. Prie miesto įvaizdžio gerinimo prisidės ir 2017-aisiais metais Kaune organizuojamos tarptautinės vaikų žaidynės.

Kadencijos nesėkmė – transporto reforma

Kauno miesto meras ir vicemerai pripažįsta, jog kadencijos nesėkmė yra viešojo transporto reforma, mat ją vykdyti pradėta per vėlai. Vadovai tikina, jog baigėsi dešimties metų sutartis dėl mikroautobusų, tad reikėjo daryti permainas. Tačiau joms nebuvo iki galo gerai pasirengta, todėl liko nepasitenkinimo banga iš keleivių pusės, mat kai kurie miesto rajonai liko užmiršti.

„Gal reikėjo ankščiau rengti reformą, o ne laukti, kol pasibaigs tas 10 metų terminas. Buvo galima daugiau apginti viešąjį interesą dėl Aleksoto transporto. Kol kas dar nematome galutinių transporto reformos rezultatų, tad reforma tikrai nėra galutinė. Tikrai nesinorėtų prieiti iki tokių spūsčių kaip Vilniuje“, – kalbėjo A. Kupčinskas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA