100 000 DELFI skaitytojų dvi savaites suko galvas, negalėdami nuspręsti, kuri šalies eglutė verčiausia gražiausios žaliaskarės vardo. Diskusijos netilo dėl Panevėžio, Kauno, Klaipėdos ir Kelmės eglių, o komentarų skiltyje virė aršios kovos, siekiant įrodyti, kodėl konkurento miesto eglė net negali vadintis egle. Tačiau sprendimas priimtas ir gražiausia šių metų eglė išrinkta triuškinančiu skirtumu.
Šeštus metus iš eilės DELFI skaitytojai buvo vieningi ir gražiausia Lietuvos egle vėl išrinko Kauno miesto eglę. Tiesa, rimto konkurento kauniečių meno kūrinys šiemet nesulaukė – antros vietos nugalėtoja iš Klaipėdos miesto atsiliko net 10 proc., tuo metu praėjusiais metais antroje vietoje likusi Mažeikių eglė iki paskutinės minutės „lipo ant kulnų“ laikinosios sostinės megztajai eglei ir iki pergalės jai pritrūko lygiai 3 proc.
Kauno eglė – drąsos simbolis
Šiųmetės „debesų“ eglės autorė – menininkė Jolanta Šmidtienė – sužinojusi apie griausmingą pergalę neslėpė džiaugsmo, tačiau neatrodė ir per daug nustebusi. Moters teigimu, nugalėtojo miesto pozicijų Kaunas neužleido dėl originalaus požiūrio.
„Papuošti eglutę yra paprasta, o čia eglutė pakyla į naują kategoriją – atsiranda įdomumo aspektas. Kauno eglutė jau tapo ne eglute, o tarsi simboliu, apie kurį kalbama jau nuo rudens – įdomu, ką Kaunas sugalvos šiemet? Toks klausimas tam tikra prasme įpareigoja – įpareigoja nustebinti“, – sako J. Šmidtienė, kuriai Kauno eglutė – daugiau nei paprasta žaliaskarė.
„Viena vertus, gali pataikauti ir daryti eglutę – gražią, gražesnę, gražiausią. Arba gali kurti objektą, kuris pasako kažką daugiau. Tokia ir buvo Kauno „debesų“ eglės esmė“, – atviravo menininkė.
Jai eglutė – tai vizija, simbolis, o ne vien praktiškas, sukūrenamas dalykas. Lengviausio kelio tradiciškai papuošti eglutę atsisakiusi J. Šmidtienė siūlo nežiūrėti į viską taip paprastai.
„Pabandykime tokiuose dalykuose kaip debesys, akmenėliai ar vanduo įžvelgti kažką daugiau, įžvelgti tai, ką norėtų pamatyti tavo širdis. Žiūrėdamas į dangų pamatai širdį, veidą, namą, savo svajonių viziją, bet galima pamatyti ir eglutę“, – linkėjo moteris, kreipdamasi į tuos niurzglius, kurie vis rėkavo Kaune nematantys tikros eglės. Esą, jei neduria ir nekvepia, tai – ne eglė.
