Kaune tarsi grybai po lietus dygsta didieji prekybos centrai. Atrodo dar visai neseniai atsidarė „Maxima“ Šiaurės prospekte, o šiandien jau į įkurtuves kviečia „Rimi“ prekybos centras Savanorių ir Žukausko gatvių sankirtoje. Iš vienos pusės lyg ir gerai – didžiųjų prekybos centrų gausa skatina tarpusavio konkurenciją, kas turėtų įtakoti produktų kainų mažėjimą vartotojui, t.y. mums – kauniečiams (aišku, jei nėra kartelinių susitarimų tarp didžiųjų prekybos centrų).
Tačiau yra ir kita pusė. Jeigu mes atidžiai pažiūrėsime kada pradeda ir kada baigia darbą didieji prekybos centrai, kaip jie dirba per išeigines ir šventines dienas, natūraliai iškils klausimas apie tai, kaip tokiomis sąlygomis gali konkuruoti mažieji prekybininkai, smulkaus verslo atstovai. Niekam ne paslaptis, kad mūsų kaimyninėje Vokietijoje ir Austrijoje, kuriose dažnas iš mūsų neretai būname, didieji prekybos centrai pakankamai anksti baigia darbą ir paprastai nedirba šventinėmis dienomis. Tuo metu gyventojai moka šiek tiek brangiau, pirkdami būtent mažosiose parduotuvėlėse pas smulkiuosius verslininkus, to dėka (subalansuotos valstybės politikos prekybos sektoriuje), jie ir gali išsilaikyti.
Bet ir tai ne didžiausia problema. Mano nuomone šiandieną pas mus tokios tendencijos, kad ateityje pagrindinis verslas išliks tik prekyba. Nei naujų gamybinių, inovacinių projektų, nei naujų technologijų, kurios ateityje kurtų didžiulę pridėtinę vertę, o tik naujų turgaviečių ir didžiųjų prekybos centrų kūrimas. Aišku, čia toną užduoda ir pati valstybė, Gariūnų turgų paversdama strateginės reikšmės objektu. Tačiau mes tam ir esame kauniečiai, kad aplenktume Vilnių ir mūsų strateginiai objektai, strateginiai verslai būtų ne prekybos centruose, o gamybiniame sektoriuje, aukštų technologijų plėtros srityse, kas sukurtų mums visiems didelę pridėtinę vertę, o ne verstų gyventi iš tarpusavio prekių mainų.
Edita Vaitkūnienė, ekonomistė
