Senos statybos daugiabutyje ne vienerius metus gyvenantys kauniečiai šiemet pašto dėžutėje rado laišką iš miesto savivaldybės, kuriame paskaičiuotas valstybinės žemės nuomos mokestis.
Atsiųstame dokumente nurodoma, kad už šiuos metus buto savininkas turi sumokėti 2,56 Lt valstybinės žemės nuomos mokestį, taip pat už praėjusius yra nesumokėjęs 2,96 Lt ir 12 ct delspinigių.
Taigi iš viso jo mokestinė prievolė savivaldybei yra 5,64 Lt. Mokestį reikėjo sumokėti iki lapkričio 15 d.
„Nelabai supratau, už ką turiu mokėti. Paskambinau nurodytu telefonu, bet juo atsiliepusi moteris tepasakė, kad taip reikia. Gal reikia mokėti, nes šalia Nemunas teka, juk daugiabučio kiemą mes patys susitvarkom. Be to, banko 1,4 Lt mokestis už pavedimą sudaro nemažą dalį paties mokesčio“, – svarstė į DELFI kreipęsis kaunietis.
Renka po 3-10 Lt
Kauno miesto savivaldybės DELFI pateiktame atsakyme nurodoma, kad iki šiol bendrijų neįkūrę daugiabučių gyventojai valstybinės žemės nuomos mokesčio nemokėjo, bet situacija pasikeitė 2013 m., kai šie miestiečiai buvo prijungti prie bendros sistemos. Tačiau neatmetama, kad dėl sistemos netobulumo dalis gyventojų sąskaitų pernai negavo.
Tuo metu kiekviena bendrija kaip juridinis asmuo privalo kasmet apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti žemės nuomos mokestį.
„Šiek tiek kitokia situacija su daugiabučiais, kurių gyventojai nėra įkūrę bendrijų. Iki praėjusių metų neturėjome veikiančio mechanizmo, kuris leistų administruoti tokiuose daugiabučiuose gyvenančių kauniečių žemės nuomos mokestį“, – komentare DELFI tvirtino Kauno miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius.
Savivaldybės duomenimis, sąskaitas dėl žemės nuomos mokesčio Kaune gauna apie 34 tūkst. butus turinčių kauniečių. Seniai šį mokestį moka 700 daugiabučių bendrijų.
Iš daugiabučių namų bendrijų 2014 m. planuojama surinkti apie 300 tūkst. litų žemės nuomos mokesčio.
Iš daugiabučių namų butų savininkų, kur neįsteigtos bendrijos, 2014 m. planuojama surinkti apie 250 tūks. litų žemės nuomos mokesčio.
Savivaldybės pateiktais duomenimis, vieno buto savininko žemės nuomos mokestis paprastai siekia nuo 3 iki 10 litų.
Nuo šio mokesčio yra atleisti pensinio amžiaus ir neįgalūs asmenys.
Pati savivaldybė turi teisę nuspręsti, ar imti valstybinės žemės nuomos mokestį iš ant jos pastatytų daugiabučių.
Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriuje DELFI tvirtino, kad šis mokestis iš daugiabučių neimamas.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas ir patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas DELFI sakė, kad mokestis gali būti imamas tuo atveju, jeigu žemė po daugiabučiu yra jam priskirta.
„Aš nujaučiu, kad nemaža dalis valstybinės žemės savivaldybėse net nėra priskirta daugiabučiams“, – teigė jis.
Pašnekovas svarstė, kad anksčiau kauniečiai laiško apie mokestį negavo, nes jis buvo iki 5 Lt, o pagal įprastą praktiką 5 Lt neviršijantys mokesčiai iš gyventojų tiesiog neimami.
Dauguma senos statybos daugiabučių visoje Lietuvoje yra pastatyti ant valstybinės žemės, o naujos statybos – ant privačių sklypų.
DELFI jau anksčiau rašė, kad naujos statybos daugiabučių gyventojai turi mokėti žemės mokestį.
Valstybinės mokesčių inspekcijos komunikacijos vadovas Darius Buta sako, kad žemės mokestis paskaičiuojamas naujuose daugiabučiuose butus įsigijusiems žmonėms, nes jie yra pastatyti ant privačios žemės.
„Naujos statybos butų savininkai, sudarydami sutartis su butų statytojais, tuo pačiu metu įsigyja ir žemės lopinėlį, esantį po namu. Senieji daugiabučiai yra pastatyti ant valstybinės žemės, todėl šių butų savininkai nėra žemės savininkai“, – DELFI komentavo jis.
