Kuriame iš trijų didžiausių Lietuvos miestų gyvena daugiausiai darbo neturinčių žmonių ir daugiausiai socialinių pašalpų gavėjų? O kuriame iš jų – mažiausias vidutinis darbo užmokestis? Atsakymas: Kaune.
Skaičiai daug pasako
Kaip mūsų miestas atrodo materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, žemėlapyje? Pagal šį rodiklį Kaunas atsidūrė vos tryliktoje pozicijoje tarp visų šalies savivaldybių. O tiesioginės užsienio investicijos? Čia Kaunui tenka septintoji vieta.
Tai oficialūs statistiniai skaičiai, bet tikintis permainų svarbiausia išsiaiškinti, kodėl taip yra.
Nors Kaune daug kūrybingų ir iniciatyvių verslininkų, deja, apie ambicingesnius bendrus miesto valdžios ir verslininkų projektus kauniečiai dar negirdėjo. Jau akivaizdu, kad pasinaudojant vien tik savivaldybės biudžeto ar miestui tenkančiomis Europos Sąjungos lėšomis Kaunas proveržio nepajus. Miesto valdžios įtarumas, nepasitikėjimas verslu ir akivaizdi kompetencijos stoka lemia, kad mieste apie svarbių projektų įgyvendinimą tik kalbama, o realūs darbai metų metus taip ir nepradedami.
Receptas – investicijos
Nei prarasto laiko, nei prarastų investicijų nesugrąžins niekas. Žmones ar bent kai kuriuos iš tų, kurie miestą paliko čia neradę darbo, gal dar galima prisikviesti atgal. Tačiau valdžiai būtina keistis, nes tendencija ristis žemyn svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių lentelėje nieko gero nežada nei kauniečiams, nei Kaunui.
Deja, Kauno meras ir jo patikima komanda vis dar tebėra įsitikinę, kad nedarbą mieste jie sumažins ir atlyginimų vidurkį pakels pūsdami etatus savivaldybės įstaigose bei įmonėse ir ten įsidarbindami patys ar įdarbindami bendražygius, gimines.
Nereikia išradinėti dviračio – naujas darbo vietas kuria ir atlyginimų augimą gali garantuoti tik investicijos ir verslo plėtra. Kur daugiau investicijų, ten mažiau darbo nerandančiųjų, gyventojai uždirba daugiau ir jų nebevilioja gyvenimas iš socialinių pašalpų.
Nuo miesto valdžios sprendimų priklauso, kaip bus skatinamas naujų įmonių steigimas ir kokiomis sąlygomis jau veikiančios bendrovės galės plėsti savo veiklą. Savivaldybė į jos reguliuojamą mokestinę aplinką privalo žiūrėti sistemiškai, planuoti ir prognozuoti pokyčius žvelgdama į ilgalaikę perspektyvą. Dabar susidaro įspūdis, kad mokesčiai tėra vienkartinis biurokratinis lėšų surinkimas į biudžetą. Mokesčiai lemia ir žmonių, ir verslo pasirinkimus bei elgseną. Kaunas konkurencinėje kovoje, deja, šiandien pralaimi ne tik Vilniui ir Klaipėdai, bet ir Kauno rajonui.
Savivaldybės priima sprendimus dėl žemės, nekilnojamojo turto mokesčių dydžio, dėl mokesčių už verslo liudijimus. Palyginkime žemės mokesčių tarifus pramonės ir sandėliavimo objektams: Klaipėdoje – 0,38 proc., Vilniuje – 0,4 proc., o Kaune – 0,9 proc.! Beje, ir kauniečiai už savo žemę kitąmet turės mokėti 0,3 proc., kuomet klaipėdiečiams bus kaičiuojamas tik 0,18 proc. dydžio tarifas.
Delsė, nes nesuprato?
Šalys ir miestai nuolat kovoja dėl tiesioginių užsienio investicijų, varžosi, kas pasiūlys investuotojams geresnes sąlygas. Investuotojų apsisprendimą dažnai lemia ne tik ekonominiai parametrai, bet ir miesto įvaizdis bei valdžios kompetencija.
Štai suomių „Technopolis“ keletą metų įrodinėjo Kauno vadovams, kokia gera vieta jų investicijoms yra Kaunas, kuriame veikia vienas geriausių regione technologijos mokslų universitetas. Ir vis tiek neįrodė. Per septynerius metus miesto valdžia nepadarė nieko, kad išplėtotų „Technopolio“ projektą Aleksote, kur 2004–2006 m. ES lėšos buvo investuotos į infrastruktūrą 3,6 ha teritorijoje. Nieko nedarė, nes atrodo, kad taip ir nesuprato, kas yra mokslo ir technologijų parkai bei kam jų reikia.
Valdžios požiūrį į investicijas geriausiai atskleidžia tai, kaip dabar naudojama ši teritorija –ant po žeme užkastų ES milijonų verčiami iš miesto gatvių surinkti lapai ir kelmai!
O kantrybės netekę suomiai 216 mln. litų investavo Vilniuje. Kaip manote, kur važiuos ieškoti darbo KTU absolventai?
Rimantas Mikaitis
Kauno miesto tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijos narys
