Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skelbia, kad per metus centralizuotai tiekiamos šilumos kaina mažėjo vidutiniškai 8 procentais.
Lapkričio mėnesį, palyginus su spaliu, fiksuojamas 3,4 proc. vidutinės centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokytis.
Centralizuotai tiekiama šiluma daugiausiai – 13 proc. arba 2,96 ct/kWh (0,86 euro ct/kWh) pigo Jonavoje. Dėl išaugusio šilumos poreikio ir pradėjus šilumos gamyboje naudoti daugiau gamtinių dujų žymesnis šilumos kainos augimas fiksuojamas Druskininkuose – 22 proc. arba 4,93 ct/kWh (1,43 euro ct/kWh).
2 paveiksle galima matyti, kad 2014 m. lapkričio mėn. tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausia moka Šiaulių, daugiausia – Vilniaus gyventojai. Šiauliuose per metus šilumos kaina sumažėjo ketvirtadaliu, Kaune – 16 proc., Klaipėdoje – 7 proc., Vilniuje – 5 proc., Panevėžyje – 3 proc.
3 paveiksle pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (rudai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius).
Mažiausia šilumos kaina 2014 m. lapkričio mėn. fiksuojama Utenoje, didžiausia – Prienuose.
Skaičiuojant 2014 m. lapkričio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2014 m. rugsėjo mėn. kuro kainos. 2014 m. rugsėjį, palyginus su 2013 m. rugsėju, gamtinės dujos pigo 10 proc. Palyginus 2014 m. rugsėjį su 2014 m. rugpjūčiu, gamtinių dujų kaina augo 4 proc. Biokuras 2014 m. rugsėjo mėn., palyginus su 2014 m. rugpjūčio mėn., brango 3,1 proc., o per metus (2013 m. rugsėjis / 2014 m. rugsėjis) – 7,6 proc.
Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.
5 paveiksle matyti, kad nuo 2010 metų gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo – nuo 2010 iki 2013 metų sumažėjo 13,4 proc. (nuo 74,2 iki 60,8 proc.). Tuo pačiu laikotarpiu šilumos gamybai naudojamo biokuro dalis augo 13 proc. (nuo 18,2 proc. 2010 m. iki 31,2 proc. 2013 m.).
Kadangi šiluma gaminama daugiausia iš gamtinių dujų, šio kuro kaina turi didžiausią įtaką šilumos kainos pokyčiui. Kaip matyti iš 5 pav., 2012 m. buvo stebimas šilumos kainos augimas, kurį lėmė auganti gamtinių dujų kaina. Šilumos kainos augimą šiek tiek sušvelnino šilumos gamybai naudojamo biokuro dalis.
2013 m., augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.
