Nedarbo nėra, yra tik nenorinčių dirbti. Jei tokia situacija tęsis, teks įvežti darbuotojų iš užsienio arba iškelti ten verslą. Tokios mintys nuskambėjo Raudondvario oranžerijoje įvykusioje verslo popietėje „Kaip spręsti nedarbo problemas Kauno rajone“.
Naujos verslo zonos
Į Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) iniciatyva surengtą renginį atvyko Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų, Kauno teritorinės darbo biržos, Aleksandro Stulginskio universiteto, Kauno kolegijos vadovai, mokslininkai, verslininkai, Savivaldybės atstovai.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad per metus registruotas nedarbas Kauno rajone sumažėjo nuo 8,6 iki 6,8 proc. Jaunimo iki 29 metų nedarbas siekia dar mažiau – 3,2 proc.
„Labiausiai nedarbo mažėjimui įtakos turi stipri ir socialiai atsakinga verslo bendruomenė“, – pabrėžė meras.
Ypač sparčiai plečiasi Kauno LEZ, kuriasi naujos pramonės zonos Muniškiuose, Ringaudų, Akademijos, Alšėnų seniūnijose. Kauno oro uoste įsikūrusiose „FL Technics“ ir „Ryanair“ orlaivių aptarnavimo įmonėse atsirado labai gerai apmokamų darbo vietų, ateityje jų žadama sukurti dar daugiau.
Skatina darbo vietų kūrimą
Kauno rajono savivaldybė stengiasi būti jungtimi tarp centrinės valdžios, Darbo biržos, mokslo ir verslo, taip pat pagal galimybes imasi verslo skatinimo priemonių.
Naujos įmonės, įdarbinusios daugiau kaip 50 proc. Kauno rajone gyvenamąją vietą deklaravusių darbuotojų, tris metus atleidžiamos nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių. Verslo liudijimai Kauno rajone yra vieni mažiausių šalyje. „Laikomės principo: verčiau duoti meškerę, o ne žuvį“, – kalbėjo V. Makūnas.
Įvedus skaidresnę tvarką ir griežtesnę kontrolę, Kauno rajone socialinių pašalpų gavėjų per metus sumažėjo perpus.
Kartu meras atkreipė dėmesį ir į problemas. „Valdžia, verslas ir švietimas kartais primena Krylovo pasakėčios veikėjus, kurie tempia vežimą į priešingas puses. Todėl turime tūkstančius jaunuolių su diplomais, kai tuo metu kai kurie ūkio sektoriai dūsta dėl darbo jėgos trūkumo“, – kalbėjo V. Makūnas.
Kaltina švietimo sistemą
Renginyje dalyvavę verslininkai tvirtino, kad Lietuvos švietimo sistema yra praradusi ryšį su gyvenimu. Inovacijomis ir kokybiška produkcija pasaulyje žinomos „Garlitos“ siuvimo įmonės vadovas Juozas Martikaitis pasakojo, kad per 20 veiklos metų iš profesinių mokyklų nesulaukė nė vieno siūlymo bendradarbiauti rengiant siuvėjas.
Nusivylęs švietimo sistema verslininkas dažnai pats imasi profesinio rengimo. Jis prisiminė, kaip vienais metais surinko niekur neįstojusias Garliavos mokyklų abiturientes ir surengė joms specialius kursus, mokėdamas tūkstančio litų stipendiją per mėnesį. „Iš 41 kursus lankiusios merginos net 36 liko dirbti įmonėje“, – tvirtino J. Martikaitis.
„Via Baltica“ restorano savininkas Vytas Čičelis ir kiti verslininkai kritikavo, jų nuomone, pernelyg liberalią pašalpų sistemą. „Nedarbo nėra, yra nenoras dirbti“, – kalbėjo verslininkai.
Siūlys konkrečių priemonių
Intelektualius verslo produktus kuriančios „Elintos“ įmonės vadovas Vytautas Jokužis siūlė Skandinavijos ir kitų Vakarų valstybių pavyzdžiu mokslą tampriau sieti su būsimuoju darbu. Jo nuomone, labai svarbu, kad vyresniųjų kursų studentai galėtų dirbti pagal specialybę, tada lengviau įsilietų į darbo rinką.
Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis pažadėjo sudaryti darbo grupę, kuri apibendrins išsakytas mintis ir numatys konkrečias priemones, padėsiančias spręsti opias darbo rinkos problemas.
Į kitus susitikimus ketinama kviesti LR Seimo narius, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovus.
