„VIA BALTICA“ kelio laukia dideli pokyčiai

Archyvo nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Įvertinusi kelių būklės rodiklių tyrimų rezultatus, eismo saugos situaciją kelyje A5 (E67) Kaunas–Marijampolė–Suvalkai bei kitus eismo sąlygas formuojančius veiksnius, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos paskelbė atvirą konkursą darbams, kuriuos būtina plėtoti artimiausiu metu, vykdant projektą „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra“.

Netrukus šios svarbios kelių transporto arterijos laukia dideli pokyčiai. 2015–2016 m. Kauno rajone esančius kelio ruožus nuo 17,34 iki 23,40 km (dešinėje pusėje) ir nuo 21,84 iki 23,40 km (kairėje pusėje) numatoma rekonstruoti į automagistralės kategoriją: perdaryti vieno lygio sankryžas, pastatyti pėsčiųjų viadukus Stanaičiuose (18,34 km) ir Juragiuose (20,85 km), viaduką virš geležinkelio Mauručiuose (22,70 km) ir tunelinį viaduką (23,10 km), įrengti triukšmą slopinančias sienutes ir kelio apšvietimą, jungiamuosius kelius, pėsčiųjų ir dviratininkų taką, atnaujinti inžinerinius tinklus.

Dar šiemet numatoma paskelbti kitos projekto sutarties darbų viešąjį pirkimą, kurį laimėjęs rangovas 2015–2016 m. atliks kelio A5 ruožo nuo 35,40 iki 45,15 km (Kazlų Rūdos rajonas) rekonstrukciją į automagistralės kategoriją. Iki 2017 m. pabaigos taip pat planuojama rekonstruoti kelio ruožus, esančius Prienų (23,40–35,40 km) ir Marijampolės (45,15–56,83 km) rajonuose (šiuo metu vyksta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra).

Atlikus projekte numatytus darbus, kuriuos numatoma finansuoti Europos Sąjungos paramos ir Lietuvos biudžeto lėšomis, bus pagerintos kelių transporto eismo sąlygos vietiniam ir tarptautiniam transportui, taip pat sumažintas eismo įvykių skaičius. Be to, VIA BALTICA kelio plėtra bus tęsiama ir po 2017 m., kai bus rekonstruojamas ruožas nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos, atsižvelgiant į šiuo metu rengiamus projektinius pasiūlymus.

VIA BALTICA Lietuvoje yra viena intensyviausio eismo tarptautinių magistralių ir kartu viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų. Čia sukoncentruota krovininio transporto priemonių, kurių srautai kasmet auga, didžiausioji dalis. 2013 m. ruože nuo Kauno iki Marijampolės (kelyje A5) vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (toliau – VMPEI) siekė 13 242 aut., iš kurių 40% sudarė krovininis transportas, o ruože nuo Marijampolės iki Lietuvos–Latvijos sienos, kur VMPEI – 8573 aut., krovininis transportas sudarė net 60%. Svarbu ir tai, kad didelę transporto priemonių eismo dalį sudaro užsienio šalių transportas (apie 35%). Vidutiniškai kasmet A5 kelyje įvyksta 28 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu 9 žmonės žūsta, 39 – sužeidžiami.

13 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

„Air Baltic“ ketina atnaujinti skrydžius į Londoną, Dubliną ir Dubrovniką

Į Kauno „Žalgirio“ komandos gretas sugrįžo T. Dimša

Iki gyvos galvos nuteistas žudikas iš Kauno prašosi į laisvę: gyvens pas mamą ir susiras darbą

Maudynių sezonas jau atidarytas: kauniečiai gali atsigaivinti keturiuose oficialiuose paplūdimiuose

Unikalus kauniečio tikslas: sieks per savaitę įveikti visas Kauno maratono distancijas

S. Skvernelis nusprendė: eis į Seimą su „valstiečiais“ (papildyta)

Ruošiantis antrajai koronaviruso bangai – Lietuvą pasiekė apsauginių chalatų siunta

Interjero dizaineris: „Lietuviai atranda kitokį senosios Lietuvos paveldą, ne tik medinius šaukštus ir puodynes“

Penktadienį patvirtinti dar penki koronaviruso atvejai, susiję su šventėmis šeimose

Tarp naujų koronaviruso susirgimų – įvežtiniai atvejai ir gimtadienio šventės dalyviai