Gamtos išsaugojimui – pinigai neskiriami – Kas vyksta Kaune

Gamtos išsaugojimui – pinigai neskiriami

Kauno mariu regioninio parko nuotr.

Kauno mariose yra nuostabus gamtos kampelis, kuriame perėjimo laikotarpiu įsikuria daugybė paukščių rūšių, tačiau valdžios atstovai gamtos išsaugoti nenori. Šiemet neskyrus pinigų Paukščių salų tvarkymui, teko prašyti savanorių pagalbos. Visą savaitę trukusi talka leido savanoriams pasijusti lyg Robinzonais, vaikščiojančiais neatrastoje žemėje.

Šiais metais Kauno marių regioninio parko darbuotojai negavo lėšų sutvarkyti Paukščių salą, todėl organizavo talką. Pagelbėti išsaugoti vieną iš reikšmingiausių Kauno vietų, kur gali perėti paukščiai, susirinko apie dešimt savanorių. Du iš jų savanoriauja pagal tarptautines savanorystės programas.

„Šioje talkoje mes orientavomės į krūmus, kad neapleisti. Žoles galima nušienauti ir vėliau, bet jei užželia krūmai, daugiau kainuoja jų pašalinimas. Būtina palikti atvirą kraštovaizdį, kad galėtų įsikurti paukščiai, nes krūmynuose įsikuria ribotos paukščių rūšys. Krūmų pakrantėse ir taip yra, kur paukščiai gali įsikurti, o tokiose vietose, kaip sala, paukščiai jaučiasi labiau saugūs ir pritraukia retesnius paukščius“ – kalbėjo Kauno marių regioninio parko gamtininkas Giedrius Vaivilavičius.

Kuo svarbios Paukščių salos?

Kauno marių regioninio parko Arlaviškių ornitologinis draustinis, apimantis Paukščių salas, yra tikras rojus paukščiams. Šio draustinio paskirtis – išsaugoti Lietuvos raudonojoje knygoje įrašytų rūšių paukščius: didžiuosius baublius, plovines ir ilgasnapes višteles, švygždas ir kitų saugotinų rūšių paukščius (didžiąsias ir mažąsias krakšles, nendrinukes, laukius, kragus, nendrines linges ir įvairių rūšių antis).

Užtvenkus Nemuną, Paukščių salos ilgą laiką buvo apaugusios tik žoline augmenija, todėl čia veisėsi daug įvairių vandens paukščių rūšių, tarp jų ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos mažosios žuvėdros, pilkosios ir šaukštasnapės antys, įvairūs tilvikai, buvo įsikūrusi didžiulė rudagalvių kirų kolonija.

Nuo 2007 salos pradėtos šienauti, iškirsti medžiai ir krūmai, praktikuojama ganiava, taip sukuriant sąlygas retiems, ypač tilvikiniams, paukščiams veistis. Kelerių metų pastangos sukurti tinkamą buveinę, neiškirtus atžalų, krūmų ir kitos augmenijos, išeitų perniek.

Iki pilno rojaus trūksta sumažinti nendrynus

Tam kad į salą perėti sugrįžtų dar daugiau ir įvairesnių paukščių, reikia aplink salas išnaikinti nendrių juostas. Tada paukščiai matytų vandenį ir jaustųsi saugesni. Tačiau pašalinti nendrių juostas reikalinga speciali technika ir papildomi pinigai, tačiau Kauno marių regioninis parkas kol kas neturi galimybių to padaryti. Galima būtų nendrynus nudeginti žiemą, tačiau kol kas to neleidžia įstatymai.

„Prašėme Aplinkos ministerijos, kad leistų gaisrą naudoti, kaip gamtotvarkos priemonę. Žiemą ant ledo padegti nendrynus, tai žalos didelės nebūtų padaroma, nes žiemą iš nendrių galima išbaidyti paukščius, o jie į gaisrą nebeskristų. Tačiau kol kas įstatymai to daryti neleidžia, tačiau rengiamos pataisos, kad tokiais tikslais padegti būtų galima“ – pasakojo Giedrius Vaivilavičius.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA