Visus neabejingus kultūros paveldui ir architektūros istorijai iš Kauno pasiekia džiugi žinia – tyrinėjant seniausioje miesto dalyje įsikūrusio Kauno bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios komplekso, manoma, buvusios zakristijos patalpas, rastas XV a. menantis grindų fragmentas. Jį archeologai vertina kaip vieną seniausių Lietuvoje aptiktų išlikusių grindų fragmentų.
Rombo formos molinės grindų plytelės aptiktos po medinėmis grindimis. Archeologas Mindaugas Bertašius pasakoja, kad tokių plytelių yra aptikta vos keliose vietose, tačiau iš jų nebuvo aiškus grindų raštas: „Gali būti, kad toks didesnis, beveik kvadratinio metro ploto, grindų fragmentas pirmą kartą surastas ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje. Jis išsprendė anksčiau rastų pavienių plytelių rašto mįslę“.
Pagal rastus fragmentus ketinama atkurti autentiškas grindis jas išklojant senovinėmis plytelėmis ir pagamintomis jų kopijomis. Pranciškonų Provincijos ministras brolis Astijus giria komplekse vykdomus darbus ir pastangas išsaugoti autentiškumą: „Kauno Šv. Jurgio konvento ir ansamblio restauravimo projekto vadovės architektės Astos Prikockienės rūpesčiu ne tik Kaunas, bet ir visa Lietuva gali grožėtis atstatomu Kauno bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios pastatų kompleksu. Jis vis labiau lankomas turistų, miesto svečių, sutraukia daug žmonių, besidominčių autentišku kultūros paveldu. Tai rimtas ,,konkurentas” Vilniaus Bernardinų kompleksui” – žaismingai vertino brolis Astijus.
Vienuoliai bernardinai Kaune įsikūrė 1471 m. Manoma, kad tuomet pastatytas pirmasis mūrinis vienuolyno pastatas – dviaukštė zakristija. Visas kompleksas, iškilęs XV-XVI a. sandūroje, buvo ne tik vienas seniausių, bet ir, neskaitant pilies, stambiausias mūrinių pastatų kompleksas Kaune. Gotikinio pobūdžio bažnyčia ir gretimi pastatai istorijos bėgyje ne kartą nukentėjo nuo gaisrų, karų ir buvo perstatyti. Po Napoleono armijos užėmimo bažnyčia ilgą laiką tarnavo kaip sandėlis, o vienuolynas – karo ligoninė, seminarija, vėliau – medicinos mokykla.
1993 m. ansamblis sugrąžintas Lietuvoje veiklą atgaivinusiam Šv. Pranciškaus mažesniųjų brolių ordinui. 1995 m. pradėti vienuolyno restauravimo darbai. Mūsų dienomis vienuolyno ir bažnyčios ansamblis, Kultūros paveldo departamento nuomone, yra bene vertingiausi Laikinosios sostinės pastatai, išsaugoję daugybę autentiškų detalių. Komplekso pastatų restauravimas ir konservavimo darbai tebesitęsia: šiandien vyksta bažnyčios Šv. Onos altoriaus su skulptūromis, sieninių paveikslų – kryžiaus kelio stočių – restauravimo darbai.
