Per pirmąjį 2014 metų pusmetį Lietuvoje kilo 8399 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 18,7 proc. Gaisruose žuvo 66 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 88), iš jų 1 vaikas (0), o 112 gyventojų (132) patyrė traumų. Šiemet kilo 7 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 žmones, o 3 gaisrai pasiglemžė po 3 gyvybes. Tai pats mažiausias per vienuolika metų žuvusiųjų gaisruose skaičius.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 101 šalies gyventoją (iš jų 4 vaikus), 94 transporto priemones, 602 pastatus, 672 gyvūnus.
Miestuose žuvo 26 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 40. Vienuolika žmonių žuvo Vilniuje, 7 – Vilniaus rajone, po 4 – Lazdijų ir Šalčininkų rajonuose, 6 – Kaune, 3 – Radviliškio rajone.
25 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas (pernai per tą patį laikotarpį – 37), 15 žmonių žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi (pernai – 29), 4 – dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Be to, 10 gyventojų žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, 2 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Dar 9 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.
Remiantis penkerių metų gaisrų statistika, vidutiniškai per pirmąjį metų pusmetį kyla per 8100 gaisrų, iš jų net 49 proc. gaisrų – atvirose teritorijose. Per pirmąjį šių metų pusmetį atvirose teritorijose jau kilo 4536, arba 54 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 9,6 tūkst. hektarų. 1066 gaisrai (arba 12,7 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 54 žmonės. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius šiame sektoriuje sumažėjo 4,8 proc., o pernai šie gaisrai nusinešė 16 žmonių gyvybių daugiau. Be to, 606 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,2 proc.), 579 kartus degė transporto priemonės (6,9 proc.), 51 gaisras kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,6 proc.).
Miestuose užgesinti 4150 gaisrų, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4249. Ugnis sunaikino 177 pastatus, 173 transporto priemones, 1192 tonas pašarų, 3551 kv. m gyvenamojo ploto ir 7689 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (54,1 proc.), žolės deginimas (8,2 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (7,2 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (5,5 proc.), neatsargus rūkymas (1,9 proc.). Be to, įregistruota 317 padegimų (3,8 proc.), 141 gaisras (1,7 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 447 gaisrų (5,3 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko ir 3919 kitų gelbėjimo darbą. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 18,9 proc. Be to, ugniagesiai gelbėtojai 1407 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje (20,9 proc. daugiau nei pernai), 1411 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms (20,3 proc. daugiau nei pernai). 377 kartus autoavarijose, panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 72 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 33 žuvusiųjų kūnus. 190 kartų ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 80 skenduolių (pernai per tą patį laikotarpį – 94) bei išgelbėjo 17 žmonių. Be to, ugniagesiams teko 329 kartus budėti nukenksminant sprogmenis (109,5 proc. daugiau nei pernai), 82 kartus likviduoti cheminius incidentus, 44 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 135 gyventojus, iš jų 11 vaikų.
Artėjant vidurvasariui (vidutiniškai per liepos mėnesį ugniagesiams gelbėtojams iš vandens tenka ištrauki 43 skenduolius) ir prasidėjus karščiams, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Perkaitus saulėje, nešokti staiga į vandenį, pirma juo apsišlakstyti. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
