Nuo liepos 1 d. Kaune įsigalios nauja dar mažesnė šilumos kaina, sieksianti 17,19 ct/kWh (be PVM). Tai – mažiausia kaina per pastaruosius penkerius su puse metų. Mažesnė pastarąjį kartą ji buvo tik 2008-ųjų lapkritį, kai siekė 14,67 ct/kWh (be PVM) ir buvo nustatoma vienerių metų laikotarpiui.
Per šį laiką įvyko nemažai pokyčių šilumos ūkio teisinio reguliavimo srityje, taip pat – ir kuro kainų pokyčių, kurie galutinę vartotojams tiekiamos šilumos kainą buvo iškėlę į rekordines aukštumas. Aukščiausią tašką šilumos kaina buvo pasiekusi 2012-ųjų liepą, kai dėl kuro ir perkamos šilumos kainų buvo pakilusi iki 31,11 ct/kWh (be PVM). Dabar, praėjus 2 metams, šilumos kaina nukrito net 44,7 proc. iki 17,19 ct/kWh (be PVM). Tokį ženklų sumažėjimą lėmė tai, kad įsibėgėjant konkurencijai šilumos gamybos sektoriuje vis didesnė dalis šilumos Kaune yra pagaminama iš biokuro. Nešildymo sezono metu Kaune jau didžioji dalis šilumos yra pagaminama iš biokuro.
Per šį dviejų metų laikotarpį Kaune ir Kauno rajone pradėjo veikti 6 nauji bendrovės „Kauno energija” šilumos gamybos įrenginiai ir 4 nauji nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) pastatyti šilumos gamybos šaltiniai. Iš viso – 131,7 MW šilumos gamybos galios. Šių naujų įrenginių atsiradimas įdiegė realią konkurenciją tarp šilumos gamintojų ir leido ženkliai sumažinti galutines vartotojams tiekiamos šilumos kainas.
2013-ųjų pabaigoje Kauno miesto integruotame tinkle bendrovė „Kauno energija” įrengė ir pradėjo eksploatuoti 9 MW galios biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą su 0,4 MW galios ekonomaizeriu „Šilko” katilinėje, 2014-ųjų sausį – 18 MW galios dujinį katilą „Pergalės” katilinėje, vasarį -naują 15 MW galios dujinį katilą „Šilko” katilinėje ir 10 MW galios dūmų kondensacinį ekonomaizerį Petrašiūnų elektrinėje.
Kauno rajone bendrovė „Kauno energija” 2013-ųjų gruodį paleido naują 4 MW galios biokuro katilą su 1 MW galios ekonomaizeriu Noreikiškių katilinėje, o 2014 m. sausį – naują 3,5 MW galios biokuro katilą su 0,8 MW galios ekonomaizeriu Ežerėlio katilinėje.
2012 metų pabaigoje – 2013 metų pradžioje atsiradus dviems naujiems NŠG (UAB „GECO Kaunas” ir UAB „Lorizon energy”) Kaune prasidėjo konkurencija tarp šilumos gamintojų. Iki to laiko jos nebuvo, nes tuomet vienintelis NŠG Kaune buvo UAB Kauno termofikacijos elektrinė.
Iki 2012 metų rugsėjo 28 d. su šiuo vieninteliu NŠG galiojo susitarimas, pasirašytas dar 2003 metais, privalomai nupirkti 80 proc. jo pagaminamos šilumos. Naujosios bendrovės „Kauno energija” valdybos iniciatyva 2012 m. rugsėjo 28 dieną panaikinus šį susitarimą, bendrovei ir visiems NŠG atsivėrė galimybės pagrįsti ir nukreipti investicijas į gamybos sektoriaus vystymą ir gauti paskolas šiems projektams.
2013-aisiais buvo pastatytos ir 2014 metų pradžioje pradėjo veikti dar dviejų NŠG – UAB „Pramonės energija” ir UAB „Aldec General” – biokuro katilinės (abi po 20 MW), kurių atsiradimas padidino konkurenciją tarp šilumos gamintojų. Tokiu būdu nuo šių metų gegužės Kaune veikia jau penkių NŠG šilumos gamybos šaltiniai. Keturi iš jų naudoja biokurą. Vasaros laikotarpiu, kai šiluma naudojama tik karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), šių gamintojų gaminamos šilumos miesto poreikiams beveik pakanka.
Per 2013 metus bendrovė „Kauno energija” į savo šilumos gamybos šaltinių modernizavimą investavo apie 26 mln. litų. Šios investicijos bei sumažėjusios kuro sąnaudos nuo praėjusiųjų iki šių metų birželio mėnesio leido sumažinti bendrovės palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, o tai nulėmė, kad ir NŠG, norėdami parduoti savo pagaminamą šilumą į miesto tinklus, turėjo patiekti ją pigiau nei pati „Kauno energija” gali pasigaminti.
Be to, pagal teisės aktais nustatytą galiojančią kainodarą, šilumos tiekėjas pirmiausiai turi supirkti pigiausiai parduodamą šilumą. Dėl to ir NŠG, siekdami, kad jų pagaminta šiluma būtų supirkta, pradėjo stengtis parduoti ją šilumos tiekėjui pigiau nei konkurentai. Ši konkurencija per 2 pastaruosius metus leido net apie 44,7 proc. sumažinti galutinę šilumos kainą vartotojams.
Itin ženkliai palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų (svertinio vidurkio) sumažėjimą įtakojo rekonstruotas dirbti biokuru pritaikytas 9,4 MW galios bendrovės „Kauno energija” „Šilko” katilinės vandens šildymo katilas, kurio šilumos gamybos kaina nukrito iki 6,23 ct už kilovatvalandę (be PVM).
Nepaisant ženkliai sumažėjusios šilumos kainos bendrovė „Kauno energija” ir toliau vykdo šilumos gamybos šaltinių ir tiekimo tinklų modernizavimo projektus, siekdama dar labiau sumažinti šilumos kainą vartotojams. Šiais metais „Kauno energija” vykdo dviejų po 12 MW galios biokuro katilų su 6 MW galios ekonomaizeriu įrengimo projektą Petrašiūnų elektrinėje, taip pat vykdo „Inkaro” katilinės rekonstrukcijos projektą, kurio metu katilinėje bus įrengti du po 10 MW galios biokuro katilai su ekonomaizeriais bei antrojo biokuro katilo įrengimo projektą „Šilko” katilinėje.
Šio projekto metu bus įrengtas 9 MW galios biokuru kūrenamas vandens šildymo katilas. Pastačius šiuos naujus biokuro katilus, palyginamosios bendrovės šilumos gamybos sąnaudos turėtų dar labiau sumažėti ir tuo būdu priverstų NŠG dar labiau sumažinti savo gaminamos šilumos kainas. Beje, šį liepos mėnesį šilumos kaina Kaune bus mažiausia ir tarp visų didžiųjų Lietuvos miestų.
Šie bendrovės „Kauno energija” projektai vykdomi su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, kurios žadama skirti iki 15,99 mln. litų. Projektus numatoma pabaigti šiais metais ir 2015 metų pradžioje.
