Teismas: „Agurkinių“ lyderio šeima turtus susikrovė teisėtai

DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kauno apylinkės teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Kauno nusikalstamos „Agurkinių“ gaujos lyderiu vadinamas Saulius Velečka-Agurkas ir jo žmona Lina Velečkienė kaltinti nelegaliai įgyto turto legalizavimu. Skaičuojama, kad pora iš viso įsigijo pirkinių už beveik 400 tūkst. Lt ir negalėjo pagrįsti, iš kur gavo lėšas turtui pirkti.

Tačiau teisme prokurorams to įrodyti nepavyko – tiek S. Velečka, tiek L. Velečkienė visiškai išteisinti. „Tai teisingas sprendimas“, – išgirdusi teismo verdiktą teigė L. Velečkienė.

Tuo tarpu bylą nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė teigė, kad ne kaltinamieji turi įrodyti savo nekaltumą, o prokurorai turi įrodyti, kad kaltinamieji padarė nusikaltimą. To padaryti esą nepavyko.

Velečkų advokatai bandė įrodyti ir tai padarė sėkmingai, kad S. ir L. Velečkos prabangius pirkinius įsigijo už pinigus, kurie buvo gauti kaip palūkanos už suteiktas paskolas.

Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas per 20 dienų gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui.

Liudininkai: S. Velečka bizniavo

Teisme anksčiau liudijo šiuo metu suimtas Gintaras Bitkauskas, kuris teigė Velečkų šeimą pažįstantis jau apie du dešimtmečius. Šeimos draugas teigė tiksliai nežinantis, kur ir ką dirbo S. Velečka.

„Bizniauja. Mašinas pardavinėja“, – teigė G. Bitkauskas.

G. Bitkauskas pasakojo, kad 2007-2008 metais skolindavosi pinigus iš S. Velečkos ir juos perskolindavo Giedriui Dambrauskui. Skaičiuojama, kad iš viso buvo paskolinta apie 340 tūkst. Lt.

Teisme liudijo ir buvęs statybų bendrovės „Investus“ direktorius G. Dambrauskas, kuris šiuo metu taip pat dienas leidžia už grotų.

„Statėme kunigams namus Aleksote. Kartais pritrūkdavo pinigų medžiagoms, tai paprašydavau S. Velečkos padėti. Paskolos sumos siekė apie 1000 Lt, o skolą grąžindavau per savaitę dvi“, – kalbėjo G. Dambrauskas.

Buvęs verslininkas pasakojo, kad jo įmonė vykdė statybas Aleksoto bažnyčios teritorijoje. Tačiau jis nepatikslino, ką tiksliai statė.

Aiškėja, kad paskolos sumos galėjo būti gerokai didesnės. G. Dambrauskas neslėpė, kad G. Bitkauskui, tai yra tiesiogiai S. Velečkai, liko skolingas apie 200 tūkst. Lt.

S. Velečkos advokatai bandė įrodyti, kad vien iš paskolų palūkanų S. Velečka uždirbo apie 700 tūkst. Lt. To esą pakanka visam turto įsigijimui pagrįsti. G. Dambrauskas buvo įsipareigojęs mokėti 12,5 proc. mėnesinių palūkanų, tačiau liudininkas neslėpė, kad kartais atiduodavo dukart daugiau, nei skolinosi. Byloje buvo pagarsinti G. Dambrausko 2009 metų parodymai, kuriuose teigiama, kad iš viso G. Bitkauskas jam paskolino apie 1,4 mln. Lt, kurie priklausė S. Velečkai.

Kiek kainavo „Agurko“ laikrodis?

Bylos duomenimis, Velečkos neteisėtai legalizavo 396 tūkst. Lt. Už šiuo pinigus pora pirko tris BMW automobilius – du X5 (2001 ir 2007 m. gamybos) ir 750 modelį. Taip pat S. Velečka įsigijo 74 tūkst. Lt kainuojantį balto aukso laikrodį su deimantais „Harry Winston Premier“ bei įvairių juvelyrinių dirbinių.

Vertintojas teigė, kad laikrodis buvo originalus, tačiau deimantai į laikrodį buvo įstatyti vėliau. Ekspertas paskaičiavo, kad tokių laikrodžių, kurių naujų kaina siekia 145 tūkst. Lt, Lietuvoje per metus parduodama po vieną, du. Tokie laikrodžiai, specialisto teigimu, populiariausi Indijoje ir Rusijoje.

Išleido daugiau nei uždirbo

Mokesčių inspekcija nustatė, kad nuo 2006 metų L. Velečkienei trūko pragyvenimo šaltinių. 219 tūkst. Lt – toks buvo, inspektorių skaičiavimu, skirtumas 2006-2011 metų laikotarpiu tarp L. Velečkienės pajamų ir išlaidų. Tai yra, S. Velečkos žmona uždirbo kur kas mažiau, nei išleido.

559 tūkst. Lt- toks S. Velečkos pajamų ir išlaidų skirtumas 2001-2011 metų laikotarpiu.

Laukia kur kas rimtesni kaltinimai

„Agurkinių“ lyderis S. Velečka minimas ir kitame ikiteisminiame tyrime – Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB) aiškinasi nusikaltimus dėl nusikalstamo susivienijimo veiklos, neteisėto disponavimą labai dideliu psichotropinės medžiagos bei jų pirmtakų kiekiu, kontrabandos ir kt.

Kaune veikusiai „Agurkinių“ grupuotei pareigūnai smogė prieš metus – LKPB yra skelbęs, kad kauniečiai yra žinomi ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, daugiausiai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo.

Pareigūnai iki šiol tiria grupuotės nusikaltimus padarytus ne tik Kauno apskrityje ar kituose šalies regionuose, bet ir užsienio valstybėse. Pasak jų, aiškėja vis naujų nusikalstamos veiklos epizodų, dėl ko ikiteisminis tyrimas yra labai sudėtingas ir didelės apimties.

16 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Prof. G. Merkys: „Po skyrybų Kauno rajono likučiai atrodys kaip LDK po II-ojo padalijimo“

Kauną užvaldys vokiška dvasia: prasideda Vokiečių dienos

Kurortų dvasia keliasi į Kauną – sveikatintis kviečia „Druskų namai“

Kraupus rytas Vilijampolėje: rastas vyro lavonas

Gaisras Karmėlavoje: atvira liepsna degė gyvenamasis namas ir garažai (papildyta)

Savadarbių muilinių lenktynėse - įspūdingas dalyvių išradingumas: nuo cepelinų iki „Sostų karų“

Kauno „Žalgiris“ pergalingai baigė pasirodymą Turkijoje

Istorinis pasaulio lietuvių kongresas: sutelkti tėvynės labui

Kauno centre įsibėgėjo savadarbių muilinių lenktynės

Skaitytojai: Laisvės alėjos pėsčiųjų zona tapo didele parkavimo aikštele