Steigiamojo Seimo aikštė – miestiečiams ir turistams patraukli kavinių, nedidelių Senamiesčio parduotuvėlių erdvė, kurioje įprasmintas Laikinosios sostinės laikotarpis. Tokia vizija suformuota visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ inicijuotoje diskusijoje po atviru dangumi, kurioje dalyvavo architektai doc. Linas Tuleikis ir prof. Rimvydas Palys, Maironio universitetinės gimnazijos direktorė Daiva Garnienė, Kauno ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius ir Kauno miesto tarybos narys Povilas Mačiulis.
Šiuo metu Birštono ir Gertrūdos gatvių sankirtoje esanti aikštė visiškai nesulaukia miestiečių dėmesio. Tai patvirtina ir per šią diskusiją į aikštę įžengę vos keli kauniečiai. Kodėl erdvė apsnūdusi? Aikštėje nėra jokių traukos objektų, ji tuščia, nejauki, be to, ši erdvė kenčia nuo masinio automobilių srauto, kuris lemia aikštės užterštumą bei didelį triukšmą. Siekiant pokyčių aikštėje, būtina išspręsti šias problemas.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad tikslinga (po to kai savivaldybė pateiks aikštės urbanistinės plėtros vystymo poreikį) organizuoti architektūrinių – urbanistinių idėjų konkursą. Konkursas išgrynins esmines ir teisingiausias aikštės gaivinimo priemones. Prof. R. Palys akcentavo, kad sprendžiant Steigiamojo Seimo aikštės klausimą, būtina siekti Jablonskio g. gaivinimo. „Jei ši gatvė taps gyva nedidelių kavinių erdve ir taps gyva Senamiesčio dalimi, tai miestiečių srautai tarsi augantis medis apims ir Steigiamojo Seimo aikštę“,- teigė architektas.
Vienas iš paprasčiausių būdų padidinti aikštės patrauklumą – Maironio gimnazijos kiemo atvėrimas. Kęstutis Ignatavičius pasiūlė ieškoti būdų kaip perdarius švietimo įstaigos tvorą galima atverti moksleiviams tiesioginį patekimą į aikštę. Sukūrus erdvę ir galimybę moksleiviams praleisti pertraukas aikštėje, ji atrodytų kur kas aktyvesnė ir patrauklesnė praeiviams, taip lengviausiu keliu būtų atgaivinta Steigiamojo Seimo aikštė. Gimnazijos direktorė Daiva Garnienė pritaria tokiam siūlymui bei paminėjo, kad šiuo metu yra planuojamas mokyklos sporto salės įrengimo projektas, kurį įgyvendinus įmanoma ir tvoros modifikacija.
Kauno ceremonmeisteris K. Ignatavičius taip pat pasiūlė šioje aikštėje įprasminti Laikinosios sostinės vardą. „Šalia stovi pastatas kuriame 1920-1922 metais veikė Steigiamasis Seimas, kitoje gatvės pusėje Istorinė Prezidentūra. Ši aikštė galėtų tapti tarsi miesto forumu“, – idėją pristatė Kauno ceremonmeisteris.
K. Ignatavičiui pritarė ir architektas L.Tuleikis. „Pati aikštės kompozicija ir ją supančios kavinės gali sudaryti apvalaus forumo įspūdį. Aikštės centre gali atsirasti skulptūra, tačiau jos sprendimas turėtų būti netradicinis“,- teigė architektas, kuris kaip netradicinio paminklo pavyzdį pateikė R.Kalantos įamžinimą parkelyje šalia Muzikinio teatro.
Kauno miesto tarybos nario Povilo Mačiulio nuomone, 2011 metais skelbtas aikštės sutvarkymo ir Antano Mackevičiaus paminklo pastatymo konkursas buvo visiškai nesėkmingas. „Miesto vadovybė turi aiškiau suformuoti aikštės vystymo poreikį. Vien tik paminklo pastatymas šios aikštės nepabudins. Suformavus Senamiesčio plėtrą skatinančią užduotį ir skyrus pakankamai laiko idėjų pateikimui, architektai tikrai sukurs urbanistinių sprendinių alternatyvas“,- įsitikinęs P.Mačiulis, kuris po šios diskusijos kreipėsi į miesto savivaldybę su prašymu inicijuoti urbanistinių – architektūrinių idėjų konkursą.
