S. Rinkevičiūtė: „Linkiu dažniau lankytis teatruose ir mažiau žiūrėti televizorių“ | Kas vyksta Kaune

S. Rinkevičiūtė: „Linkiu dažniau lankytis teatruose ir mažiau žiūrėti televizorių“

Gegužės 27 d. Kaune, „Kitokio Teatro“ muzikinėje išpažintyje „Meilės pranašas“ – debiutavo smuikininkė Saulė Rinkevičiūtė (28 m.). Po premjeros kalbinta muzikė tikino besijaučianti puikiai, o nauja patirtis ją skatinanti toliau drąsiai žingsniuoti profesionalumo keliu.

Patekimo į projektą „Meilės pranašas“ istoriją S. Rinkevičiūtė prisimena su šypsena: „Prieš porą mėnesių man paskambino Povilas Meškėla ir sako: „Yra koncertas, bet natų – nėra“. Iškart atsakiau: „Gerai, labai noriu, sutinku!”.

Čia jai teko garbė pakeisti fleitos virtuozę Faustą Drulytę, išėjusią motinystės atostogų bei atlikti Moters vaidmenį.

– Kokios patirties jau spėjote pasisemti iš muzikinės išpažinties „Meilės pranašas”?

–  Nuostabiausia, kad čia dalyvauju su roko, populiariosios muzikos grandais Povilu Meškėla, Vladu Kovaliovu bei talentingu jaunimu: Šorena, Tadu Juodsnukiu, Auguste Vedrickaite, Laurynu Baškiu – tai man dar vienas žingsnis į priekį, į platesnes sferas.

Kadangi nėra natų – pasirodyme improvizuoju iš klausos, nors niekada to nesimokiau.

Šiandien, prieš premjerą, buvo viena repeticija ir – „važiuojam“! Esu scenos žmogus, tad streso nebuvo, visiškai nesijaudinau. Po premjeros jaučiuosi puikiai, viskas pavyko, o tobulumui ribų nėra – mes tobulėjame kas dieną.

– Ar anksčiau dalyvavote panašiuose projektuose?

– Dalyvauju pačiuose įvairiausiuose. Teko pasirodyti su operos solistu Rafailu Karpiu, tačiau tokio žanro pasirodyme kaip „Meilės pranašas“ (muzikinė išpažintis su miuziklo elementais, – aut. past.) – dalyvauju pirmą kartą.

Man labai patinka dalyvauti tokiuose projektuose, daugiausiai klasikiniuose, tačiau su seserimi (pianiste Rūta Rinkevičiūte, – aut. past.) rengiame ir kitokius projektus, pavyzdžiui, džiazo.

Šiuo metu dalyvauju projekte „Džiazuojanti klasika“, kur aš su seserimi esame klasikos atstovės, o likusieji muzikantai – džiazo. Vieni iš kitų mokomės: jie iš natų groti, o mes – be natų (juokiasi, – aut. past.).

Turime ir dar vieną projektą: „Tango: Astor Piazzolla“.

Aš visada atvira profesionaliems projektams su gerais atlikėjais. Man tai didžiulė garbė.

– Ar neįprasta dalyvauti pasirodymuose be pritariančiosios pianistės sesers?

– Dažnai grojame atskirai. Mes – nesulipusios, kiekviena esame atskira asmenybė. Aš su orkestru groju solo partijas, o su seserimi dažniausiai pasirodau „mini“ projektuose.

– Kokiuose šou dar save įsivaizduotumėte? Kokie Jūsų atrankos kriterijai?

– Niekada negrojau ir negrosiu su fonograma, kur neprofesionalu, netikra ir „pigu“. Mano scena – nebūtinai teatras ar filharmonija, bet ir – muzikiniai klubai. Ir dažniausiai pageidauju, kad tai būtų ne foninė muzika, o koncertas.

Lietuva maža, todėl dalyvauju daug kur. Mes su seserimi ir vestuvėse grojame, bet – savo rimtą koncertinę programą, tokią kaip „Džiazuojanti klasika“, o ne „murkas“ su trimis akordais.

– Svajonių scena?

–  Turbūt kiekvienas klasikos atstovas svajoja pasirodyti tokiose salėse kaip „Carnegie hall“ (Niujorkas). O kalbant apie populiariąją muziką – teko groti orkestre, pritariant dainininkui Stingui. Kai esi šalia profesionalaus atlikėjo – visuomet didžiulė garbė.

– Be smuiko, su kokiu dar instrumentu save įsivaizduotumėte scenoje?

– Negali būti tokio klausimo, nes aš 25 m. groju smuiku, esu baigusi konservatoriją (Maskvos P. Čaikovskio, – aut. past.). Kad išmokčiau profesionaliai groti kitu instrumentu – reikėtų vėl 20 m. paaukoti! Jūs ką?! (retoriškai sušunka pašnekovė, – aut. past.).

–  Kreipinys į žiūrovus.

– Kviečiu ateiti į šį spektaklį, jis tikrai gražus, prasmingas, pamokantis, griebiantis už širdies, o kur dar puikūs atlikėjai… Ir apskritai, aš linkiu dažniau lankytis koncertuose, teatruose ir mažiau žiūrėti televizorių!

Skirmantė Javaitytė

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA