Miesto gimtadienio proga – Kaunas skaičiais – Kas vyksta Kaune

Miesto gimtadienio proga – Kaunas skaičiais

Skaitytojų nuotr.

Gegužės 20-ąją minima Kauno miesto diena ir švenčiamas miesto gimtadienis. Ta proga Lietuvos statistikos departamentas parengė pranešimą spaudai apie Kauną ir Kauno apskritį.

Išankstiniais duomenimis, 2014 m. pradžioje Kaune gyveno 304,1 tūkst. gyventojų. Tai antrasis pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas.

2013 m. pradžioje Kauno miesto savivaldybėje gyveno 61,1 proc. darbingo amžiaus gyventojų, pensinio amžiaus – 23,8 proc. ir vaikų iki 16 metų – 15,1 proc.

2013 m. Kaune buvo 152 tūkst. užimtų gyventojų, Kauno apskrityje – 268,3 tūkst. Užimtųjų skaičius auga – palyginti su 2012 m., užimtų gyventojų dalis Kauno mieste padidėjo beveik 2 procentais, apskrityje – beveik 4 procentais. Daugiausia užimtų gyventojų Kauno apskrityje dirbo paslaugų srityje (181,3 tūkst.) ir pramonėje (52,6 tūkst.).

Daugėjant užimtųjų tiek mieste, tiek apskrityje, nedarbo lygis Kauno apskrityje mažėjo – 2013 m. jis siekė 10 procentų, arba 0,7 procentinio punkto mažiau nei 2012 m. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Kauno įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant individualiąsias įmones, 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 2 277 litus ir per metus padidėjo 113 litų.

2013 m. pabaigoje Kaune buvo 90 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurias lankė beveik 13,9 tūkst. vaikų, tai 4 procentais daugiau nei 2012 m. 2013–2014 mokslo metų pradžioje Kaune buvo 85 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 37,6 tūkst. mokinių ir dirbo beveik 3,2 tūkst. mokytojų. Kauno mieste taip pat yra 8 profesinio mokymo įstaigos, 9 aukštosios mokyklos – 5 kolegijos ir 4 universitetai, kuriose studijuoja per 40 tūkst. studentų.

Būdamas antras pagal dydį šalies miestas ir apskrities centras, Kaunas pasižymi ir aktyviu kultūriniu gyvenimu.

Mieste 2013 m. buvo 3 valstybiniai ir 4 nevalstybiniai teatrai, 10 muziejų, 13 kino salių. Aktyvus kultūrinis gyvenimas vyksta ir už miesto ribų – apskrityje veikia 102 kultūros centrai (mieste – 2) su daugiau kaip 8,3 tūkst. dalyvių (mieste – 390), 659 meno mėgėjų kolektyvų (mieste – 12).

2014 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune veikė 12 405 ūkio subjektai. Daugiausia – 27,1 proc. – buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių. Kiek mažiau buvo kitas aptarnavimo paslaugas teikiančių įmonių (12,9 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (9,4 proc.), apdirbamosios gamybos (8,6 proc.), statybos (6,9 proc.) įmonių. Palyginus su 2013 m. sausio 1 d., veikiančių ūkio subjektų skaičius per metus Kauno mieste padidėjo beveik 4 procentais.

2013 m. Kauno miesto apgyvendinimo įstaigos priėmė 204,2 tūkst. turistų (13,8 proc. daugiau nei 2012 m.), iš jų užsieniečių – 138,3 tūkst. (7,6 proc. daugiau nei 2012 m.). 2013 m. daugiausia turistų apgyvendinta iš Rusijos, Vokietijos, Suomijos, Lenkijos, Latvijos.

Kauno mieste gaminami baldai, elektros apšvietimo įranga, kompiuteriniai, elektroniniai, metalo, popieriaus, plastikiniai gaminiai, vykdoma buitinės chemijos ir kosmetikos produktų gamyba, gaminami tekstilės gaminiai ir acetatiniai siūlai, siuvami drabužiai, gaminama nemažai įvairių maisto produktų bei gėrimų, remontuojami civiliniai orlaiviai.

Negalutiniais duomenimis, 2013 m. iš Kauno apskrities lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 8,9 mlrd. litų, tai sudarė 17,4 procento viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Daugiausia iš Kauno apskrities eksportuota šių lietuviškos kilmės prekių: trąšų (27 proc.), baldų (9 proc.), javų (7 proc.), medienos ir medienos gaminių (3,7 proc.). Pagrindinės Kauno apskrities eksporto partnerės buvo: Vokietija (13,1 proc.), Jungtinė Karalystė (7,8 proc.), Švedija (6,7 proc.), Prancūzija (6,2 proc.), Lenkija (6,1 proc.).

2012 m. pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Kauno mieste sudarė 4,1 mlrd. litų, tai beveik dešimtadalis (9,7 proc.) visų šalies TUI. Per metus TUI Kauno mieste išaugo 4,8 proc.

Kauno apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) 2012 m. siekė 22,3 mlrd. litų, tai beveik penktadalis (19,6 proc.) viso šalies BVP. Vienam apskrities gyventojui teko 37,4 tūkst. litų BVP. Daugiausia bendrosios pridėtinės vertės sukurta didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje (33,2 proc.) bei pramonėje (29,5 proc.).

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA