„Studijos yra puikus metas ne tik įgyti žinių, bet ir pažinti pasaulį“, – tvirtina Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) trečiakursis Justinas Grybas. Per pusantrų metų paragavęs studijų skonio net dviejose egzotinėse šalyse – Kipre ir Pietų Korėjoje, studentas nežada sustoti ir ketina vėl vykti į užsienį.
Būsimojo ekonomikos specialisto J. Grybo teigimu, Nikosijos universitete Kipre ir P. Korėjos sostinėje Seule įsikūrusiame Kyung Hee universitete jis įgijo neįkainojamos akademinės ir gyvenimiškos patirties.
Prieš išvykstant studijuoti šūsnis dokumentų užpildžiusiam KTU trečiakursiui dabar jau nebaisios biurokratinės procedūros, jis patobulino anglų kalbą, tapo pakantesnis, praplėtė akiratį – gali nesustodamas valandų valandas pasakoti apie Kipro, P. Korėjos ir Lietuvos kultūrų panašumus ir skirtumus.
Kartą paragavęs, negali sustoti
Dažniausiai studentai pagal „Erasmus“ studijų mainų programą renkasi Europos universitetus. Kaip kilo mintis vykti į lietuviams egzotines šalis“, – paklausėme J. Grybo.
Mano tėvai buvo kelionių po tuometinę Tarybų Sąjungą entuziastai. Noras keliauti persidavė ir man, ir mano sesei. Sesuo buvo išvykusi studijuoti į Kiprą. Ją aplankęs supratau, kad taip pat noriu panašių iššūkių ir galimybių pasisemti akademinės ir gyvenimiškos patirties užsienyje.
Taigi ryžausi dalyvauti „Erasmus“ atrankoje studijuoti Kipre. Jutau stiprią motyvaciją, įrodžiau, kad esu savarankiškas ir pajėgus studijuoti anglų kalba, susitvarkiau nemažai dokumentų ir man pasisekė.
Studijomis Kipre „nepasisotinote“?
Taip, tikrai. Kai paragauji kitokios patirties skonio, „sukiesi“ tarp kitokių žmonių, susiduri su kultūriniais skirtumais, suvoki, kad studijos yra puikus metas ne tik įgyti žinių, bet ir pažinti pasaulį.
Grįžęs iš Kipro iš karto teikiau dokumentus semestro trukmės akademinei išvykai į Pietų Korėją. Labai džiaugiuosi, kad turėjau šansą pasirinkti būtent Azijos šalį, nors, tariantis su prodekanu Kęstučiu Duoba apie studijų Azijoje galimybes, pirmoji mintis buvo Taivanas. Bet sutartis su šia šalimi buvo tik neseniai pasirašyta ir dokumentų tvarkymas būtų užtrukęs šiek tiek ilgiau.
Prisipažinsiu, kad prieš tai nedaug ką težinojau apie P. Korėją, mat labiau domėjausi Japonija ir Taivanu. Apsispręsti padėjo ir KTU studijų užsienyje „Info diena“, kurioje iš P. Korėjos grįžusi studentė Simona Jurkonytė pasakojo apie išvyką.
Kokius įspūdžius jūs parsivežėte iš P. Korėjos?
Realybė pranoko bet kokius lūkesčius. Graži P. Korėjos gamta, malonūs, draugiški vietiniai žmonės. Viskas buvo žymiai geriau nei tikėjausi. Maloniai nustebino jų ekonomikos pažanga, gebėjimas racionaliai išnaudoti dirbamos žemės plotus.
Daugiausiai bendravau su tarptautiniais ir pagal studijų mainų programas atvykusiais studentais iš viso pasaulio: Europos, Australijos, Šiaurės Amerikos. Taip pat bičiuliavomės su universitete besimokančiais P. Korėjos stipendininkais. Nemažai jų buvo iš skurdesnių valstybių, pavyzdžiui, Irano, Afrikos šalių.
Studijų kokybė ir gyvenimo sąlygos – skirtingos
Ar studijų kokybė jus tenkino?
Kipre studijuoti lengviau, o P. Korėjoje – sunkiau nei Lietuvoje. P. Korėjoje individualus studento vertinimas priklauso ir nuo klasės pasiekimų vidurkio. Palyginti su Kipru, Korėjoje buvo griežtesnė disciplina: į paskaitas negalima vėluoti, netoleruojamas jų praleidimas, reikia išsijungti mobiliuosius telefonus.
Kita vertus, studijų kultūra priklauso ir nuo dėstytojų, kurių daug – užsieniečių, požiūrio. Vienas dėstytojas amerikietis visgi leisdavo studentams lankyti paskaitas savo nuožiūra.
Palyginti su Kipru, P. Korėjoje daugiau dėmesio skiriama užsienio studentams, vykdoma labiau integruota tarptautinių studentų programa, skiriami mentoriai, padedantys studijuoti, spręsti gyvenimiškus klausimus. Kipre viskas yra žymiai laisviau.
Kokios buvo gyvenimo sąlygos?
Gyvenimo sąlygos abiejose šalyse irgi labai skyrėsi. Kipre nėra bendrabučių, todėl sąlyginai nebrangiai nuomojomės butą. Gautos stipendijos viskam užteko. P. Korėjoje pragyvenimas yra brangesnis, todėl prie stipendijos teko pridėti ir savų pinigų.
P. Korėjoje apsistojau bendrabutyje, kuriame sudarytos labai geros gyvenimo sąlygos. Kambaryje įrengtas oro kondicionierius, šildomos grindys. Tik lovos kėlė nuostabą. Juokaudavome, kad jos kietesnės nei sporto salės čiužinys.
Bendrabučiuose tvarka gana griežta, nes draudžiama į kambarius atsivesti draugus, yra atskiri merginų ir vaikinų kambarių aukštai. Tačiau veikia studijų ir poilsio kambariai, kur gali mokytis ir susitikti su draugais.
Korėjiečiai mėgsta vakariečius
Ar bendraudavote su studentais po paskaitų?
Abiejose šalyse yra skirtingos bendravimo kultūros. P. Korėjoje stiprus bendruomeniškumas jaučiamas ne tik paskaitų metu – ten neįprasta pietauti vienam. Kipre įprasčiau susitikti su draugais išgerti šaltos frapės kavos nei pietauti kartu.
Apskritai Kipre yra savitas gyvenimo būdas. Užsidirbus pinigų įprasta išeiti iš darbo, o pinigams pasibaigus – jų pasiskolinti, vėliau vėl įsidarbinti ir uždirbti pinigų skoloms grąžinti. Žodžiu, pietietiškas laisvas gyvenimo ritmas ir požiūris.
Korėjiečiai itin vertina valstybinę tarnybą, socialines garantijas, yra stipriai orientuoti į socialinį saugumą, stabilumą. Jie universitetą vertina pagal tai, ar jis laikomas prestižiniu ir ar jį baigęs gausi valstybinį darbą. Studijos valstybiniame Seulo universitete laikomas gero darbo garantu.
Kaip leisdavote laisvalaikį?
Miestai ir pramogos labai skiriasi. Kipro sostinėje Nikosijoje tėra 300 tūkst., o Seule – 10 mln. gyventojų. Jame nuolat vyksta labai daug festivalių – smilgų, purvo, balų. P. Korėjoje buvo sudarytos puikios galimybės sportuoti. Aš lankiau tekvondo treniruotes.
Kipre laisvą laiką leidome ramiau, nes nebuvo intensyvaus kultūrinio gyvenimo. Po paskaitų su draugais važiuodavome prie jūros, aplankydavome paveldo objektus, savaitgaliais kopdavome į kalnus.
Mano manymu, atvykėlių atžvilgiu korėjiečiai yra daug šiltesni nei kipriečiai. Korėjiečiai neslepia, kad jiems patinka vakariečiai, rodo iniciatyvą bendrauti. Kipriečiams užsieniečiai nedaro didelio įspūdžio, nes į Kiprą kasmet atvyksta daugybė turistų.
Studijos užsienyje – neįkainojama patirtis
Justinai, ko pasisėmėte iš savo tarptautinės patirties?
Tikrai žinau, jog pritaikysiu įgytas žinias rengdamasis atrankai studijuoti užsienio universitetuose, o ateityje – ieškodamas darbo. Rašydamas motyvacinį laišką dėl darbo ar praktikos pozicijos, būtinai paminėsiu patirtį P. Korėjoje ir Kipre.
Įgudau pildyti įvairiausius dokumentus, todėl susidūręs su biurokratinėmis procedūromis nebesijaučiu nejaukiai, lengviau bendrauju su nepažįstamais žmonėmis, patobulinau anglų kalbos žinias.
Turėjau puikią progą pažinti, palyginti skirtingas kultūras, žmonių gyvenimo būdus, įpročius, požiūrį į svarbius dalykus. Tai ugdo supratingumą, pakantumą.
Ko palinkėtumėte KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto bendramoksliams, kurie dar nebuvo išvykę studijuoti į užsienį?
Vienareikšmiškai – pasiryžti, mėginti, dalyvauti ir išvažiuoti. Nenukentėsite nei finansine, nei psichologine prasme, priešingai – įgysite vertingų akademinių ir gyvenimiškų žinių, patirties, pasisemsite ir parvešite į Lietuvą naujų gerų idėjų.
Įsitraukus į tarptautinių studijų reikalus, daug ką sužinai apie tarptautines programas, savanorystės, praktikos galimybes, kitas studijų alternatyvas, darbo pasiūlymus.
